Skirtingų glikozilinimo modelių įtaka VII faktoriaus biologiniam aktyvumui
Ištrauka
VII faktorius yra kepenų sintetintas vienos grandines nuo kalio priklausomas glikopriteinas, cirkuliuojantis žmogaus organizme kofermento forma. Kofermentas fiziologiškai paverčiamas į dviejų grandžių aktyvią, nuo kalcio priklausomą serino proteazę, nutraukiant Arg ir Ile peptidines jungtis Xa ir IXa faktoriais. Trombinas ar autokatalizuojantis VIIa faktorius jungiasi prie transmembraninio glikoproteino audinių faktoriaus (TF), kuris yra ląstelinis receptorius ir kofaktorius, aptinkamas kraujagyslių endotelyje. Jis yra išskiriamas į kraują esant kraujagyslių pažeidimui. FVIIa faktorius yra silpnas fermentas, bet po susirišimo su glikoproteino audinių faktoriumi, FVIIa faktoriaus serino proteazės aktyvumas sustiprėja. Jungimasis su glikoproteino audinių faktoriumi yra esminis procesas kraujo krešėjimo procese.
VII faktorius yra postrancliacijos budu glikozilintas keturiose vietose, iš kūrių dviejose yra Ser52 ir Ser60 O-glikozilinimas, kurie yra pirmame EFG domene, kuris yra pagrindinis siekiant stabilizuoti TF-VII kompleksą. Kitose vietose yra Asn145 ir Asn322 N-glikozilinimas, kurios yra antrame EFG domaine su protezės domenu. Protezės domene Ser52 susideda iš triejų skirtingai O-glikozilintų glikanų struktūrų – gliukozė, gliukozė-ksilozė, gliukozė-(ksilozė)2.
Įrodyta, kad rekombinantinis žmogaus VII faktorius yra puiki alternatyva kraujavimo stabdymui hemofilija sergantiems žmonėms. Rekombinantinis VII faktorius gaminamas BHK ląstelių kultūroje, kur įgyja šiek tiek skirtingą glikozilinimo modelį, lyginant su žmogaus plazmos VII faktoriumi – skiriasi O-glikozilintu struktūrų kiekiu prie Ser52. Rekombinantinio VII faktoriaus N-glikozilinimo vietos turi daugiau fukozės ir mažiau seilių r. struktūrų. Tačiau, O-glikozilinimas buvo anksčiau tirtas analizuojant perdirbtus FVII analogus, kur Ser52 ir Ser60 likučiai yra pakeisti alaninu, arba glikozilintais ar neglikozilintais VII faktoriaus fragmentais. Mokslininkai pastebėjo, kad dar nebuvo atliktas lyginamasis VII krešėjimo faktoriaus variantų tyrimas, turint skirtingus glikozilinimo modelius. Taigi, pagrindinis šio tyrimo tikslas yra palyginti skirtingų glikozilinimo modelių FVII krešėjimo faktorių biologinį aktyvumą: jungimasį prie TF ir autoaktyvacijos kinetiką. Tyrime mokslininkai pasirinko naudoti žmogaus plazmos FVII faktorių, rekombinantinį žmogaus CHO ląstelių kultūros produkuotą FVII faktorių ir rekombinantini žmogaus BHK ląstelių kultūros produkuotą FVII krešėjimo faktorių.
Turinys
- 1. ĮVADAS3
- 2. METODAI4
- 2.1 hVII faktoriaus paruošimas autoaktyvacijai4
- 2.2 rhFVIICHO ir rhFVIIBHK glikozilinimo analizė4
- 2.3 FVII ir TF komplekso paviršiaus plazmonų rezonanso tyrimas4
- 2.4 TFAP relipidacija4
- 2.5 FVII autoaktyvacija ir duomenų analizė5
- 2.6 FVIIa amidolitinio aktyvumo tyrimas5
- 2.7 FVII RP-HPLC analizė5
- 3. REZULTATAI IR DISKUSIJA5
- 3.1 rhFVIICHO ir rhFVIIBHK glikozilinimo profiliai5
- 3.2 VII faktoriaus sąveika su TF naudojant SPR6
- 3.3 FVII autoaktivacijos kinetika9
- 3.4 FVII faktoriaus autoaktyvicijos tyrimo kūrimas ir galiojimas/veikimas9
- 3.5 FVII autoaktyvacijos greičios konstantų nustatymas11
- 4. IŠVADOS14
Reziumė
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Sau 3, 2018
- Publikuotas
- "Informacijos neturime"
- Apimtis
- 14 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų