Smurtas prieš pagyvenusius asmenis

Pasaulis susimokė priversti mus mąstyti apie senėjimą. Mes negalime apie tai negalvoti, jei mūsų nenumaldomai senstančioje visuomenėje seni žmonės diskriminuojami. Tačiau nors žmonės, kuriems daugiau nei septyniasdešimt, suvokiami kaip “sukriošę ir brangiai kainuojantys”, jaunimas iki trisdešimties yra “protingas, bet bejausmis”. Senatvė – kaip socialinės rizikos šaltinis pradėta analizuoti gana neseniai(Senti-gėdinga?,2005). Ši problema tapo aktualesnė po įstojimo į Europos sąjungą, kai kilo kainos, didėjo mokesčiai ir vis daugiau pensininkų nepajėgė išgyventi iš nedidelės pensijos. Šiuo metu vis labiau stengiamasi išstumti vyresnio amžiaus žmones iš darbo vietų užleisdami jas jaunesniems, atsirado vis daugiau sergančių ne tik fizinėmis, bet ir psichologinėmis ligomis. Tai gi Senatvė – kaip socialinės rizikos šaltinis atsirado tiek dėl valstybės politikos, tiek dėl visuomenės kultūros, tiek dėl žmogaus.

Pasaulis, o ypač Europa susiduria su senėjimo problema. Demografiniu senėjimu vadinamas pagyvenusių žmonių dalies visuomenėje absoliutus ir santykinis didėjimas (Mikulionienė,1995). Pasaulyje vyksta spartus visuomenės senėjimo procesas. Manoma, kad jis bus ypač ryškus per ateinančius penkis dešimtmečius: gyventojų, kurių amžius viršija 65 metus, dalis Šiaurės Amerikoje per tą laiką išaugs nuo 12 %. iki 21 %, o Azijoje netgi patrigubės – nuo 6 %. iki 19 %.

Daugėjant pagyvenusių žmonių skaičiui visuomenėje, daugėja ir problemų, su kuriomis susiduria senyvi asmenys. Pastaruoju metu garsiau imama kalbėti apie smurtą, kurį patiria seneliai.

Darbo tikslas - išanalizuoti senatvėje patiriamų problemų teorinius ir praktinius aspektus.

Darbo uždaviniai:

1. Pateikti senatvės ir smurto sampratos teorinius aspektus;
2. Išaiškinti senyvų žmonių patiriamo smurto ypatumus;
3. Išaiškinti galimas smurto prevencijos priemonių galimybes;