Odontologinių medžiagų genotoksiškumo tyrimas drosophila melanogaster somatinėse ląstelėse in vivo

. ĮVADAS

Odontologai darbo metu susiduria su įvairiais rizikos veiksniais. Vieni iš dažniausiai pasitaikančių pavojų yra sužalojimai procedūrų metu, akių pažaidos, kvėpavimo takų ligos, stuburo problemos, infekcijos, jonizuojančioji spinduliuotė, stresas. Egzistuoja dar vienas rizikos veiksnys pavojingas ne tik gydytojams, bet ir pacientams – odontologijoje naudojamos medžiagos, kurių galimas neigiamas poveikis gali sukelti rimtas pasekmes. Odontologai atlikdami dantų priežiūros procedūras gali įkvėpti galimai žalingų dulkių, kurios išsiskiria gręžimo bei šlifavimo metu. Pacientų burnos ir dantų tiesioginis sąlytis su odontologinėmis medžiagomis yra ilgalaikis, tai gali sukelti didesnę žalą sveikatai, todėl dantų taisymui naudojamos medžiagos turi būti ypač gerai ištirtos. Jau atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad nuo plombų, kurių sudėtyje yra dervų, gali atskilti toksiški monomerai: trietilenglikol – dimetakrilatas (TEGDMA), bifenol – A glicidilmetakrilatas (Bis-GMA), fotostabilizatorius 2-hidro-4-metoksibenzofenonas (HMBP), uretano dimetakrilatas (UDMA), 1,6-heksano diol-dimetakrilatas (HDDMA). Atlikta nemažai tyrimų, naudojant įvairius metodus, norint įvertinti odontologinių medžiagų genotoksiškumą ir citotoksinį poveikį.

Stiklo jonomeriniai cementai (GIC) - viena dantų restauracijoje naudojamų medžiagų. Norint išsiaiškinti GIC poveikį gyvoms sistemoms, buvo atliekami tyrimai in vitro su kinietiško žiurkėno kiaušidžių ląstelėmis (CHO) (Ribeiro et al., 2005). Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar trijų skirtingų rūšių stiklojonamerinių cementų (Ketac™ Cem, Ketac™ Molar ir Vitrebond™) komponentai (milteliai ir skystis) pasižymi citotoksiniu poveikiu bei genotoksiškumu. Tyrimo metu buvo naudojamas tripano mėlynojo testas ir kometų metodas. Atliekant tyrimą, CHO ląstelių linijos buvo paveiktos skirtingomis stiklo jonomerinio cemento komponentų: skysčio ir miltelių, koncentracijomis in vitro. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 100 μg/ml koncentracijos Ketac™ Molar GIC milteliai pasižymėjo genotoksiniu poveikiu (sukėlė pirmines DNR pažaidas). 1000 μg/ml koncentracijos visos tirtos stiklo jonomerinio cemento miltelių rūšys (Ketac™ Cem, Ketac™ Molar ir Vitrebond™) turėjo citotoksinį poveikį. Be to, citotoksiškumu pasižymėjo 0,1% koncentracijos Vitrebond™ GIC skystis, o visi 10% tirtų GIC skysčių (Ketac™ Cem, Ketac™ Molar ir Vitrebond™) tirpalai turėjo toksinį poveikį ląstelių gyvybingumui.