Kokie genetiniai pokyčiai mus pavertė žmonėmis?

Žmogaus evoliucinis vystymasis vyksta iki šių dienų. Klausimai, kurie neduoda ramybės jau daugelį metų – kaip žmogus išsivystė kaip atskira rūšis? Kas lėmė tai, kad mes dabar esame tokie? Kuo mes skiriamės nuo kitų primatų? Kodėl atsirado skirtumai? Į šiuos klausimus padeda atsakyti evoliucijos teorijos, kurios remiasi antropologijos, evoliucinės biologijos ir genetikos mokslų tyrimais. Pastarojo pagrindinis tyrimo objektas yra genomas. Organizmų vystymąsi evoliucijos eigoje ir ryšius tarp organizmų tiria filogenetika. Ši mokslo sritis ryšius tarp organizmų nustato remiantis morfologija, fiziologija, anatomija, iškasenomis, molekuliniais duomenimis (Olson, Varki, 2003). Tobulėjant technologijoms, didėja ir mokslininkų darbo galimybės. Pastaruoju metu atsirado galimybė tirti ląstelėse glūdinčios genetinės medžiagos skirtumus tarp rūšių. Tai įgalino tiksliai nustatyti žmogaus genomo specifiškumą ir skirtumus nuo kitų primatų.

Naujausi filogenetiniai medžiai yra sudaromi remiantis genomo sekoskaita. 1 paveiksle pateiktas hominidų šeimos filogenetinis medis. Remiantis sekoskaitos dumenimis, skaičiais nurodyta prieš kiek milijonų metų įvyko atsiskyrimas nuo bendro protėvio (1 pav.). Hominidų šeima toliau skyla į dvi subšeimas – žmogbeždžionių ir žmonių. Žmogbeždžionėms priklauso 3 gentys: orangutangai, gorilos ir šimpanzės. Pastarosios yra vėliausiai (prieš ~5,4 milijonus) atsiskyrusios nuo žmogaus linijos (Jobling et al., 2014). Dėl šios priežasties šimpanzės yra dažniausiai lyginamos su žmogumi.