Mikroskopiniai grybai biotechnologijoje

Biotechnologija yra mokslo sritis, kuri vysto biologiniu pagrindu sukurtų produktų gamybą panaudojant organizmus, ląsteles ar ląstelinius komponentus. Tradicinė biotechnologija Šiuolaikinė biotechnologija pagal taikymą skirstoma į keturias plačiai priimtas šakas: raudonąją (sveikatos apsaugos, medicinos, diagnostiniai, farmakologiniai produktai), žaliąją (žemės ūkio paskirties produktų, maisto ir pašarų gamyba, aplinkosaugos biotechnologija – biodegalai, biotrąšos, biologinis valymas, geomikrobiologija), baltąją (pramoninė biotechnologija, paremta genų manipuliacijomis) ir mėlynąją (akvakultūrų, pakrančių ir vandens/jūrų biotechnologija) [1]. Klasikinė (tradicinė) biotechnologija, kita vertus, yra tūkstantmečius taikytas maisto ar kitų naudingų produktų kūrimas ar modifikavimas panaudojant gyvus organizmus. Jos principai iki šiol plačiai taikomi maisto produktų gamybai ir konservavimui.

Grybai sudaro vieną iš didžiausių ir įvairiapusiškiausių eukariotų karalysčių. Šiuo metu jau aprašyta apie 100,000 grybų rūšių, tačiau manoma, kad viso jų egzistuoja 5,1 mln.. Tai - didelę reikšmę tiek gamtinėms savo buveinėms, tiek žmogaus veiklai turintys organizmai: jie yra pagrindiniai visų Žemės ekosistemų skaidytojai, svarbūs pasauliniam anglies ciklui ir maistinių medžiagų pakartotiniam panaudojimui; jie būtini daugelio organizmų grupių, su kuriomis jie asocijuoti, išgyvenimui (mutualizmas); dalis grybų yra žmonių, augalų ar gyvūnų patogenai; grybai - yra gerai išsivysčiusios genetinių modelių sistemos, kurias tyrinėja molekulinė biologija [1].

Vienaląsčių (mielių) bei daugialąsčių (siūlinių) grybų geba augti panaudojant gana paprastus ir nebrangius substratus bei jų vykdoma įvairių pramonėje pritaikomų metabolitų gamyba lėmė šių mikroorganizmų populiarumą biotechnologijoje [2].