Komunikacijos stebėjimo procesas ir analizė

Komunikacija yra žmonių sąveika, kai apsikeičiama mintimis, emocijomis, susipažįstama ir pasiekiama socialinio bendrumo. Komunikacija yra vienas pagrindinių žmogaus poreikių. Kadangi nebendraujant negalimas joks grupinis veikimas, tai bendravimas yra būtina žmogaus atsiradimo, egzistavimo ir tobulėjimo sąlyga.

Žmogus, gyvendamas visuomenėje, nuolat yra tarp žmonių, su kuriais pastoviai bendrauja.

Analizavimui pasirinkau vieną asmenį, t.y. vienos UAB direktorių. Šis asmuo buvo pasirinktas neatsitiktinai. Mano gyvenime jis užima ganėtinai svarbią vietą. Komunikacijos proceso stebėjimo analizė man suteikė galimybę geriau pažinti ir suprasti šį asmenį.

Vadovas – tai žmogus, galintis priimti sprendimus pagal savo kompetenciją įvairiose jam patikėto personalo veiklos srityse, atsakingas apskritai už valdomo padalinio rezultatus, veikiantis jam patikėtą personalą per savo padalinius. Be vadovo jokia veikla, susijusi su daugiau kaip dviejų žmonių darbu, siekiant bendro tikslo, neįmanoma.

„Vadovo veiklos būdas yra nusakomas vadovavimo stiliumi“ (5, 172). „Vadovavimo stilius – tai tarpusavyje susiję vadovavimo metodai, elgesio normos, taisyklės, kuriuos vadovas naudoja darbe, skatindamas pavaldinį siekti užsibrėžtų tikslų“ (3, 131).

Nesama vieno – optimalaus vadovavimo stiliaus. „Vadovavimo efektyvumas priklauso nuo: vadovo, pavaldinių, situacijos parametrų, aplinkos veiksnių ir jų sąveikos“ (3, 159).

Vadovui kasdien tenka bendrauti su įvairiais žmonėmis. Bendravimo su žmonėmis manieros - tai ne asmeninis, bet visuomeninis reikalas, nes nuo to priklauso jo vadovaujamų žmonių pasitenkinimas darbu, psichologinis kolektyvo klimatas, o kartu ir darbo produktyvumas. Vadovui nepakanka gerai išmanyti savo darbą, jam būtina pažinti dirbančių žmonių psichologiją, žinoti jų interesus, poreikius, įsitikinimus, nuomones. Visi vadovai turi būti stiprios asmenybės, kad įtvirtintų savo įtaką ir funkcijas.

Pasak R. Heller, geram vadovui reikia: Vidinių savybių: Vaizduotė, pasitikėjimas savimi, principingumas, drąsa, ambicingumas. Išorinių savybių: Atsidavimas, bendravimas, įžvalga, kolegiškumas, atidumas.

Santykiai sistemoje „vadovas - pavaldinys” atrodo nesudėtingi: vadovas turi teisę įsakinėti, reikalauti ir kontroliuoti, pavaldinys privalo sąžiningai dirbti. Vadovas turi teisę skatinti ir bausti, o pavaldinys - kritikuoti ir skųstis. Gyvenime ši sistema kur kas sudėtingesnė.

Darbo tikslas – atlikti komunikacijos proceso stebėjimą ir analizę.

Darbo uždaviniai: pateikti komunikacijos sąvokas ir jos proceso modelius; paanalizuoti vadovavimo, vadovo ir komunikacijos ryšį.