Transakcinė analizė

Bendravimas - daugialypis reiškinys. Bendravimu vadiname ir daugelį metų trunkančią draugystę, ir susirašinėjimą elektroniniu paštu. Yra skiriamos įvairios bendravimo rūšys, sudėtinės dalys ir aspektai. Pirmiausiai galime išskirti bendravimą su savimi ir bendravimą su kitais, pastarąjį šiame darbe pabandysime apžvelgti kiek plačiau, remdamiesi amerikiečių psichologo ir psichoterapeuto Eric Berne sukurta originalia teorija, pavadinta transakcine analize.

JAV psichiatras E. Berne buvo psichoanalizės kandidatas. 6 – ojo dešimtmečio pabaigoje padarė išvadą, kad psichoanalizė skiria per daug dėmesio žmogaus vidaus tyrinėjimui, bet per mažai žmonių santykių psichologijai. Jam gimė mintis išsamiau panagrinėti žmonių tarpusavio bendravimą, taip radosi nauja psichoterapijos kryptis – transakcinė analizė (Milašiūnas R. 1999, psl. 180).

Transakcija (lot. transactio – sandėris, sutartis, pagrįsta abiejų šalių nuolaidomis) reiškia tarpusavio susitarimą, susiderinimą. Bendraudami mes dažnai nelabai linkę derintis prie partnerio, o juo labiau – nusileisti. Mes norime rasti sau patogesnę poziciją, pernelyg neatsiskleisti prieš partnerį ir gauti naudą – psichologinę ar socialinę. Todėl galima sakyti, kad mes elgiamės kaip lošėjai, nes bendraudami mes žaidžiame – taip nurodo ir transakcinė analizė (Gailienė I., 1998, psl. 4).

Pradžioje šis mokslas buvo vadinamas socialine psichiatrija, tačiau vėliau, kai JAV grupinės psichoterapijos asociacijoje E. Berne perskaitė pranešimą „Transakcinė analizė – naujas ir efektyvus grupinės terapijos metodas“, transakcinė analizė buvo pripažinta neabejotina psichoterapijos sritimi. Tai ir davė pradžią transakcinės analizės vystymuisi pasaulyje ir Tarptautinės transakcinės analizės asociacijos (ITAA) įsikūrimui 1964 metais. Šiuo metu šia psichoterapija verčiasi apie 7000 ITAA narių, kurių vien Europoje yra per 4000 (Milašiūnas R., 1999, psl. 180).

Šiame darbe analizuojant E. Berne teoriją, bus apžvelgtas ir jos praktinis taikymas grupinės psichoterapijos užsiėmimuose.