Organizmo reakcija į fizinį krūvį

Mintis, kad žmogui reikia judėti, nėra nauja, nes biologinė žmogaus prigimtis reikalauja tam tikro fizinio aktyvumo. Deja, šiandien dėl informacinių technologijų diegimo, ekonominio ir socialinio lygio kilimo spartėjant gyvenimo tempui, daugėjant stresų, esant dideliam protiniam krūviui, fizinis aktyvumas mažėja, dėl to kyla grėsmė žmonių sveikatai. Nors vis labiau suprantame, kad judėti – sveika, tačiau pakankamai judančių vis mažėja ir tai gali turėti įtakos ne tik fizinei, bet ir psichinei jų sveikatai – juk sveikata yra visapusiška fizinė, psichinė ir socialinė gerovė, ne vien ligų nebuvimas. Gera fizinė savijauta priklauso nuo to, kaip veikia širdis, inkstai ir kiti organai, koks fizinis pajėgumas, gyvenimo kokybė, ar nekankina ligos ir nėra traumų. Gera socialinė savijauta padeda bendrauti su aplinkiniais, dirbti komandoje, padeda užmegzti naujas pažintis, gerina mūsų įvaizdį ir padeda įgyvendinti asmeninius siekius. Gera psichinė savijauta skatina darnų vystymąsi, padeda įveikti stresą ir įtampą, žadina gyvenimo džiaugsmą, didina savigarbą ir pasitikėjimą savimi. Psichinė sveikata priklauso nuo mąstymo ir gebėjimo įveikti problemas. Taigi, kad pajėgtume atlaikyti didžiulį gyvenimo diktuojamą tempą ir gebėtume kuo ilgiau būti darbingi, besidžiaugiantys gyvenimu, turime nuolat rūpintis savo fizine ir dvasine darna ( Poteliūnienė ir kiti, 2007).

Darbo tikslas – Išanalizuoti žmogaus organizmo prisitaikymą prie fizinių krūvių.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti fizinio krūvio reikšmę žmogui.
2. Išnagrinėti organizmo reakciją į fizinį krūvį.