Vandens aplinkos fizinės ypatybės (vandens tankis, klampumas, hidrostatinis slėgis, šilumos imlumas ir laidumas, šviesos sklidimas vandenyje, fiziologinis poveikis organizmui pasinėrus vandenyje)

Kalbėti ir suvokti vandens terpės ypatumus nagrinėjant mankštos vandenyje pagrindus yra aktualu ir būtina visų prima dėlto, kad žmogus turi judėti visai jam neįprastoje aplinkoje, tai yra vandenyje, kuris savo fizinėmis ypatybėmis labai skiriasi nuo oro. Kad galėtume paaiškinti ir suvokti judėjimo (plaukimo, mankštos) vandenyje specifiką, turime žinoti kai kurias vandens fizines ypatybes ir kaip jos veikia žmogaus kūną.

Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys. Vanduo užima 70 proc. žemės paviršiaus ir sudaro iki 65 proc. visos žmogaus kūno masės. Pvz., žmogaus smegenyse yra 70 proc., kraujyje – 82 proc., o plaučiuose – net 90 proc., naujagimio organizme – 78 proc. vandens (Skyrienė ir kiti, 2004). Hidrosfera sudaro 71 % Žemės paviršiaus ir atlieka lemiamą vaidmenį žemės geologijos istorijoje, klimato ir orų formavime, medžiagų apykaitoje, gyvybės fiziologinėje ir biologinėje sferoje. Vandenyje yra visos gyvybei reikalingos medžiagos. Medicinos tėvas Hipokratas rašė: „Vanduo lyg moteris: jis dovanoja gyvybę, jis turi nežinomos jėgos. Be vandens nėra nieko“ (Skyrienė ir kiti, 2004).  Nuo paviršiaus iki pat dugno vandenyne yra gyvųjų organizmų. Tačiau gyvenimo sąlygos nuo ašigalio iki pusiaujo, nuo paviršiaus iki didžiausių gelmių labai kinta, todėl gyvybė vandenyne nepaprastai įvairi. Daugumos mokslininkų nuomone, vandenynas – mūsų planetos gyvybės lopšys.

Dauguma gyvybiškai svarbių reakcijų vyksta vandens terpėje, todėl specifinės vandens savybės (poliškumas, sugebėjimas sudaryti vandenilinius ryšius) sąlygoja ląstelės struktūros ir gyvybinių procesų ypatumus. Kaip rodo pagrindiniai fiziniai rodikliai, vandens terpė iš esmės skiriasi nuo oro: vandens tankis 775 kartus didesnis nei oro, klampumas didesnis 60 kartų, šilumos talpumas – 4 kartus, šilumos laidumas – 25 kartus (Zuozienė ir kiti, 2007).