Bendroji ir vietinė organizmo reakcija į traumą

Kiekvienas organizmas atitinkamai reaguoja į žalingą poveikį ar traumą. Jo galimybė adekvačiai sureguoti į patologinį poveikį ir apsaugos reakcijų pasireiškimas, tiesiogiai priklauso nuo neurohumoralinės sistemos, viso organizmo būklės, dirgiklio stiprumo, nuo organizmo būklės ir žalojančio veiksnio tarpusavio santykio. Prisitaikyti prie pakitusių sąlygų organizmui padeda nervų ir humoralinės sistemos(4,3,6)
Tiek normoje, tiek patologijoje neurohumoraliniai impulsai veikia nenutrūkstamai. Patologinio proceso metu organizmo apsauginės reakcijos veikia pastoviai. Kai dirginama ilgai dirginimas virsta slopinimu, dėl to sutrinka viso organizmo funkcijos. Taigi nors anatominiu požiūriu patologinis procesas lokalus, jis sutrikdo bendras centrinės nervų sistemos funkcijas. Tačiau ji gali lokalizuoti patologinį procesą ir neleist jam generalizuotis. Vidinės sekrecijos liaukos sutrinka dėl traumų, todėl sutrinka organizmo medžiagų apykaita ir organizmo funkcinė būklė, kartu susilpnėja ir organizmo adaptacinės ir apsauginės funkcijos. Normali sekrecija gyjimą skatina.
Organizmo reakcija į traumą gali būti vietinė ir bendroji. Vietinei organizmo reakcijai į traumą priklauso uždegimas, o bendrąjai trauminis šokas ,kolapsas, apalpimas ir aseptinis rezorbcinis karščiavimas(4,3,13,18)