Operatyvios gamybos teorija "Just-in-time": jos palyginimas su tradicine sistema

Šiomis dienomis, kuomet vyrauja intensyvi konkurencija ir kiekviena įmonė siekia konkurencinio pranašumo, jos yra priverstos persižiūrėti naudojamas gamybos sistemas ir, esant poreikiui, imtis atitinkamų veiksmų. Masinės gamybos laikotarpiu išpopuliarėjusi tradicinė gamybos sistema daugelyje įmonių tampa neefektyvi ir ją pakeičia naujos, modernios bei efektyvesnės sistemos. Operatyvios gamybos „Just-in-time“ sistema yra viena iš jų. XX amžiaus antroje pusėje „Just-in-time“ gamybos paradigma tapo labai populiari, kai ši sistema leido išeliminuoti atsargas, sudarančias išlaidas ir nesukuriančias pelno.

Siekiant įgyti konkurencinį pranašumą, įmonės susikoncentravo ties produktyvumo didinimu, kokybės gerinimu ir efektyvumo standartų didinimu. „Just-in-time“ naudojimas gamyboje gali padėti pasiekti šių tikslų. Tačiau, visų pirma, tiek įmonės vadovams, tiek darbuotojams, reikia susipažinti su šia sistema, išsiaiškinti pagrindinius sistemos principus, įvertinti sąlygas, reikalingas šios sistemos įgyvendinimui ir efektyvumui ir tik tada imtis įgyvendinimo.

Verslo organizacijos nuolatos turi domėtis rinkos situacija ir tobulėti, nes kitu atveju, jų egzistavimas gali būti trumpalaikis. Būtent todėl, yra būtina susipažinti su šia gamybos sistema, kuri gali įmonėms padėti atsilaikyti prieš konkurentus, o gal net išvengti bankroto.

Darbo objektas. Operatyvios gamybos sistema „Just-in-time“.

Darbo tikslas. Išanalizuoti operatyvios gamybos „Just-in-time“ sistemos teorinius ir praktinius ypatumus bei palyginti ją su tradicine gamybos sistema.

Darbo uždaviniai:

• Pateikti bendrą informaciją apie „Just-in-time“ gamybos sistemą;
• Išanalizuoti šios sistemos privalumus ir trūkumus;
• Palyginti „Just-in-time“ ir tradicinę gamybos sistemas;
• Išnagrinėti praktinius operatyvios gamybos „Just-in-time“ pavyzdžius.