Sveikatos priežiūros prieinamumas ir probleminiai atvejai

Socialinės problemos ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra neatsiejami dalykai. Nedarbingumas, prasta finansinė padėtis, senyvas amžius ir kiti panašūs faktoriai yra tiesiogiai proporcingi mažėjančiam sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui. Deja, pastarųjų metų socialiniai rodikliai nėra džiuginantys – Lietuvoje tebėra didelis skaičius bedarbių, mažas pajamas gaunančių ir senyvų, savimi pasirūpinti, negalinčių asmenų. Tai daro įtaką sveikatos paslaugų prieinamumui valstybėje. Visgi sveikata sveikatos apsauga yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kuri yra saugomą tiek tarptautiniais, tiek nacionaliniais teisės aktais. Todėl sveikatos apsaugos sektorius turi būti organizuojamas atsižvelgiant į socialines problemas ir šalinant jų įtaką sveikatos paslaugų prieinamumui.

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra kompleksinis laukas, kuriame turi būti orientuojamasi į asmenis turinčius tiek medicininių, tiek socialinių problemų. Siekiant pagerinti sveikatos paslaugų gavimą pažeidžiamiausioms visuomenėms grupėms pirmiausiai turi būti atliekami išsamūs tyrimai apie esamą situaciją ir jos pagerinimo perspektyvas.

Šio darbo tikslas yra išanalizuoti sveikatos paslaugų prienamumo aktualijas Lietuvoje.

Tikslui pasiekti buvo suformuluoti tokie uždaviniai:

1. Išanalizuoti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo sampratą;
2. Pateikti svarbiausius dokumentus, kuriais įtvirtinamos žmogaus teisės gauti sveikatos paslaugas;
3. Išnagrinėti sveikatos paslaugų prieinamumo organizavimo specifiką;
4. Pateikti aktualias sveikatos paslaugų prieinamumo statistiką ir problemas Lietuvoje.

Lietuvoje atlikta nemažai tyrimų siekiant įvertinti sveikatos paslaugų prieinamumo lygį. Šiai tyrimais buvo remiamasi ir šiame darbe.

Metodai: dokumentų (publikacijų ir teisės aktų) analizė.