Azerbaidžano sveikatos apsaugos sistemos apžvalga

Azerbaidžanas yra šalis įsikūrusi vakarinėje Kaspijos jūros pakrantėje, į pietus nuo Kaukazo kalnų. Šalis ribojasi su Armėnija, Gruzija, Rusijos federacija, Turkija ir Iranu. Azerbaidžanas yra padalintas į dvi dalis: pagrindinė teritorija ir Nachičevanės Autonominė Respublika, kuri yra nuo pačio Azerbaidžano atskirta Armėnijos teritorijos. Nachičevanės autonominė respublika, taip pat, ribojasi su Iranu ir Turkija. Visa Azerbaidžano respublikos teritorija yra suskirstyta į 66 regionus - 7 Nachičevanės autonominėje respublikoje ir 59 Azerbaidžano teritorijoje. Pagal 2009 metų statistiką - didžiausias miestas yra sostinė - Baku, kuriame gyvena kiek daugiau nei 2 mln. gyventojų. Antras pagal dydį - Giandža (323 tūkst. gyv.) Pagal gyventojų pasiskirstymą, galima matyti ir teigti, jog gyvenimas sostinėje ir kituose šalies miestuose išties gali skirtis. [1]

Azerbaidžano teritorija yra kalnuota, bet kai kurie regionai pietuose - lygumos, kurių dauguma yra žemiau jūros lygio. Kai kuriose lygumose vyrauja pilkžemių dirvožemiai. Valstybė turi nemažai mineralinių išteklių, naftos ir dujų atsargų. XXIa. pradžioje Azerbaidžanas naftą tiekė daugiau nei pusei visų pasaulio valstybių. Iki šiol nafta yra vienas pagrindinių ekonominių šaltinių šalyje. Kita vyraujanti ekonomikos šaka šalyje - gyvulininkystė (auginamos avys, kupranugariai, ožkos). [2]

Ekonominis kontekstas

Azerbaidžanas nuo senų laikų buvo šalis, į kurios teritoriją ir išteklius kėsinosi didelė dalis kaimyninių šalių. Po to, kai XVIII a. pradžioje Rusija ėmėsi užkariauti didžiąją dalį Persijos teritorijos Kaukazo regione, Azerbaidžanas taip pat buvo užimtas. Po kelių amžių, po trumpo nepriklausomybės laikotarpio, Azerbaidžanas tapo Societų Sajungos Užkaukazės Sovietų federacinės socialistinės respublikos nariu nuo 1922 metų., o po sajungos nutraukimo 1936 metų - Sovietų socialistų respublikos dalimi. [3] Kaip ir daugelis Sovietų Sąjungos narių, šalis patyrė didžiulius ekonominius ir politinius sunkumus ir pokyčius. Keitėsi ne tik pagrindinės industrijos šakos, žemės ūkis, bet kartu ir sveikatos ir priežiūros sistema. [4] Po daug konfliktų tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, kurių atmainos dar tęsiasi iki šių dienų, 1991m. spalio 18d. šalis pagaliau išsikovojo savo nepriklausomybę. O tai kartu atnešė ir daug pokyčių visose šalies srityse. Sovietų Sąjungos žlugimas turėjo didelę įtaką ekonominiams ir socialiniams rodikliams Azerbaidžane. Sovietų eros liekanos nežadėjo nieko gero pačiai šaliai, tačiau Azerbaidžano ekonomika ėmė sparčiai augti XXIa., kai staigiai pakilo pasaulinės naftos kainos, o tai šaliai užtikrino ekonominį pakilimą, kadangi Azerbaidžanas turi vienus didžiausių naftos išteklių. Naftos ir dujų eksportas yra vienas pagrindinių šalies eksporto sričių. Naujai įsisteigusi naftos sąjunga “Baku-Tbilisi-Ceyhan” tapo didelių investuotojų šaltiniu šaliai, o tai atnešė tik dar daugiau pelno. Pajamos gaunamos iš dujų ir naftos šalyje vertinamos kaip raktas į plėtros strategiją. [5]