Rinkimai ir rinkimų sistemos

Rinkimai - savo esme demokratiškas valstybių valdžios institucijų sudarymo arba atskirų pareigų užėmimo būdas, kai tauta ar jos atstovai įstatyme nustatytų procedūrų būdu gali spręsti, kuriam asmeniui suteikti valdingus įgaliojimus. Rinkimai suprantami kaip vienintelis aktas, kurio metu politinė tautos valia įkūnijama į valdingas politines struktūras, todėl rinkimai vertinami kaip valstybės valdžios legalizavimo ir legitimavimo būdų. Yra daug ir įvairių rinkimų apibrėžimų, kurie skamba kitaip, bet esmė išlieka ta pati. Tačiau būtų galima išskirti tai, kad šiuolaikiniai rinkimai, atsiradę palyginti nesenai, tik XVIIIa.pabaigoje - XIXa.pradžioje, yra apibrėžiami kaip atstovaujamosios demokratijos forma, o tai reiškia, kad tai svarbus demokratijos reiškinys. O taip pat valstybė, kurios konstitucijoje įtvirtintas demokratinio valdymo principas, privalo laikytis esminių demokratinių rinkimų principų: rinkimų visuotinumo, konkurencingumo, lygios rinkimų teisės, tiesioginių, reguliarių rinkimų ir slapto balsavimo. Manau, toks sąvokos apibrėžimas tampa visiems daug aiškesnis ir suprantamesnis.
Kalbant apie rinkimus negalima pamiršti tokių sąvokų kaip rinkimų sistema, kuri įvardijama kaip metodas, leidžiantis rinkėjams išreikšti savo nuomonę balsais ir pagal juos paskirstyti vietas renkamame valdžios organe, rinkimų cenzai ir t.t., kurias bandysiu plačiau analizuoti savo darbe.
Darbo tikslas: išskirti į sąvoką - rinkimai, įeinančias sąvokas, etapus bei elementus, plačiau paanalizuoti rinkimų sistemas, bei jų bruožus.
Darbo uždaviniai:
1) apibrėžti rinkimų sąvoką bei išskirti jų požymius;
2) aptarti rinkimų etapus ir principus;
3) plačiau aptarti rinkimų sistemas: mažoritarinę, proporcinę, mišrią rinkimų sistemas.