Bendravimas. Bendravimas organizacijoje

Sunku įsivaizduoti gyvenimą be bendravimo. Bendraudami galime keistis mintimis, idėjomis, mokomės suprasti kaip jaučiasi kiti ir kaip išreikšti save (Wziątek-Staśko, 2011). Tai procesas, kuris vyksta tam tikroje aplinkoje, kultūrinėje terpėje ir kuris leidžia pasiekti įvairius tikslus (Hahn, Lippert, Paynton, 2015).

Darbinėje aplinkoje bendravimas suprantamas kaip organizacijos kraujas. Bendravimas, įtakojamas organizacijos vidinių ir išorinių veiksnių apima įvairias žinutes, informacijos kaitą, kas susiję su žmonių nuostatomis, tarpusavio santykiais, įgūdžiais, veiklos koordinavimu, ateities perspektyvų įžvelgimu bei kitais aspektais. Taip efektyvus bendravimas tampa organizaciją reprezentuojančiu veiksniu, lydinčiu prie sėkmingo funkcionavimo (Hahn ir kt., 2015). Priešingai, netinkamas bendravimas organizacijoje siejamas su darbuotojų jaučiama nepagarba, veiklos produktyvumo sumažėjimu ar prastesniu sprendimų priėmimu (Wziątek-Staśko, 2011).

Taigi, analizuojant bendravimą bei siekiant suprasti kaip jis gali prisidėti prie patiriamų sėkmių ar nesėkmių, svarbu suprasti patį bendravimo procesą, jį skatinančius ir slopinančius veiksnius.