Savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas teikiant socialines paslaugas neįgaliesiems

Temos aktualumas: Šiuolaikinėje visuomenėje nevyriausybinės organizacijos tampa neatsiejama dalis, kurios vaidmuo labai platus, apimantis daugumą gyvenimo sričių. Savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos siekia to pačio tikslo – užtikrinti bei sudaryti sąlygas gauti paslaugas, kurios atitinka visuomenės poreikius. Todėl glaudus šių įstaigų bendradarbiavimas užtikrina pagrindinių paslaugų teikimą, tobulinami jų teikimo metodai, be to garantuojama, jog teikiamos paslaugos bus patikimos. Pasak Vilniaus miesto socialinės paramos centro direktorės pavaduotojos Rasos Laiconienės (2001), būtina įtraukti vietinę bendruomenę ir NVO norint užtikrinti tinkamą socialinių paslaugų sistemos efektyvumą. Jų bendradarbiavimo santykyje atskleidžiami žmonių poreikiai, taikomos lankstesnės darbo formos, skatinama žmonių iniciatyva ir jų atsakomybė, todėl čia iššifruojamos tos būtinos paslaugos, kurios yra labiausiai reikalingos klientams. Šilinskytės A. (2013) teigimu, NVO išoriniai ryšiai – esminis veiklą užtikrinantis rodiklis, kurio dėka užtikrinamas visuomenės palaikymas, dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų veikloje, bendradarbiavimas su viešu ir privačiu sektoriumi. Inicijavimas naujų veiklų bei idėjų, siekis plėtoti ryšius ir tarpsektorinę partnerystę, NVO ir viešajam sektoriui leidžia viena kitą papildyti ir kartu daryti įtaką priimamiems sprendimams. Literatūroje nemažai skiriama dėmesio savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, teikiančių socialines paslaugas neįgaliesiems, bendradarbiavimui. Šiame darbe bus aptariamas ne tik šių institucijų bendradarbiavimas, bet ir nevyriausybinių organizacijų prieinamumas neįgaliesiems.

Kalbant apie nevyriausybines organizacijas, Lietuvoje jos įsteigtos anksčiau, negu suformuotos kitos Lietuvos Respublikos institucijos, kilusios devinto dešimtmečio pabaigoje, išplitus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui. Lietuvai tapus nepriklausomai, pradėjo plėtotis NVO sektorius, be to steigėsi kitos naujos organizacijos, kurios bandė spręsti visuomenines socialines, švietimo ir kitas problemas (Cit. pagal Guogis ir kt., 2007).

Anot L. Žalimienės ir E. Rimšaitės (2007), NVO - visuomenės politinio ir socialinio gyvenimo indikatorius, kurio tikslas yra atspindėti visuomenės raidos ypatumus ir problemas, kurios reaguoja į kintančius visuomenės poreikius. Be to autorės nurodo, jog pastaruoju dešimtmečiu pagrindinis vaidmuo NVO sektoriui skiriamas socialinių problemų sprendime. Galima pripažinti, jog socialinių paslaugų srityje, siekiant nugalėti valstybės garantijų ir rinkos teikiamų paslaugų nepakankamumą, rekomenduotina remtis nevyriausybinių organizacijų teikiamomis galimybėmis.

Autoriai, nagrinėję savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų sąveiką, pastebėjo, kad jų sąveiką riboja savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų atstovų skirtingas požiūris į jų bendradarbiavimą bei savivaldybės atstovų netolerantiškas požiūris į nevyriausybines organizacijas (Guogis ir kt., 2007). Kalbant apie šių institucijų bendradarbiavimą socialinių paslaugų srityje, pažymėtina, kad nevyriausybinių organizacijų ir valdžios ryšiai yra tapę paradoksalūs, dėl valdžios sektoriaus vieningo pripažinimo, kad nevyriausybinės organizacijos turi svarią reikšmę visuomenėje, be to prasmingai papildo viešąjį sektorių bei turi savo nuomonę apie vykdomą politiką su ja konfrontuodama. Tačiau čia reikia pastebėti, kad nevyriausybinės organizacijos ir viešasis sektorius yra nuolat kintantis, kuris tiesiogiai priklauso nuo vidinių ir išorinių sąlygų, todėl bendradarbiavimas negali būti vertinamas vienareikšmiškai (Žalimienė ir kt., 2007). Vilniaus rajono savivaldybės 2014 metų duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybėje gyvena 4949 darbingo amžiaus asmenų ir 395 vaikų, turinčių negalią. Lygių galimybių užtikrinimas, bei neįgaliųjų destigmatizacijos vystymas rajone yra būtinas veiksnys negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybės gerinimui. Siekiant efektyvios neįgaliųjų integracijos svarbu užtikrinti visuomenės švietimą apie neįgaliuosius, jų veiklas, gyvenimą, bei galimybes. Tačiau ne mažiau svarbu yra ir teikti informaciją neįgaliesiems apie nevyriausybines organizacijas, teikiančias socialines paslaugas neįgaliesiems. Norint užtikrinti socialinių paslaugų sistemos efektyvumą, būtina į paslaugų teikimą įtraukti bendruomenę ir NVO, nes vien viešojo sektoriaus paslaugos neišgali pakankamai patenkinti neįgaliųjų poreikius, ko pasekoje atsiranda galimybės aktyviai veikti NVO. Tokiu būdu galima tiksliau įvertinti žmonių poreikius, taikyti lankstesnes darbo formas, skatinti pilietinę atsakomybę ir iniciatyvą. To pasekoje, susiformuoja palankios paslaugų teikimo galimybės, kurios reikalingos žmonių grupėms, kurioms labiausiai jų reikia. Būtina pabrėžti, jog diegiami pokyčiai miestelių ir rajonų bendruomenėse leistų skatinti visuomenės socialinį aktyvumą, dėl ko būtų kuriamos palankios sąlygos nuolatinės socialinės raidos vystymęsi.

Darbo objektas. Savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, teikiančių socialines paslaugas neįgaliesiems, bendradarbiavimo ypatumai. Darbo tikslas. Atskleisti savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, teikiančių socialines paslaugas neįgaliesiems, bendradarbiavimo aspektus. Darbo uždaviniai. Šio darbo pagrindiniai uždaviniai yra šie: 1. Išanalizuoti socialinių paslaugų neįgaliesiems teikimo sistemą Lietuvoje; 2. Išsiaiškinti nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių teikiamas paslaugas Vilniaus rajone; 3. Aptarti savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, teikiančių socialines paslaugas neįgaliesiems, bendradarbiavimo praktinius aspektus. 4. Remiantis literatūros analize ir gautais tyrimo duomenimis, įvertinti ir pateikti išvadas apie socialinių paslaugų teikimą neįgaliesiems Vilniaus rajone. Tyrimo metodai: anketinė apklausa ir statistinių duomenų apibendrinimas. Naudojant numatytąjį klausimyną, bus apklausiami Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centro lankytojai, siekiant išsiaiškinti savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo aspektus. Numatomų apklausti respondentų apibūdinimas Bus apklausiami visi Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centro lankytojai. Kadangi kai kurie centro lankytojai pasižymi protine negalia, todėl tam tikrais atvejais bus apklausiami ir jų atstovai.