Socialinių paslaugų nevyriausybinių organizacijų veiklos kokybės matavimo problemos

Darbo aktualumas. Nevyriausybinės organizacijos šiuolaikinėje visuomenėje įgyja vis didesnę reikšmę. Viešojo administravimo sektoriui jos yra reikšmingos dėl to, kad šios organizacijos vis dažniau yra suvokiamos kaip tiltas tarp visuomenės ir valdžios, kaip priemonė visuomenės nariams aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime ir valdyme, visuomenės gerovės kūrimo procese, teigiamų pokyčių skatinime, o tai reiškia, kad nevyriausybinės organizacijos yra tam tikra „pagalbos priemonė“ viešajam sektoriui, ypatingai organizuojant ir teikiant paslaugas visuomenei, sprendžiant aktualias socialines, kultūrines, užimtumo, kt. problemas. Viešasis sektorius gali efektyviau įgyvendinti savo tikslus ir uždavinius nevyriausybinių organizacijų pagalba – jos aktyviai prisideda prie visuomeninių problemų efektyvaus sprendimo, vykdydamos veiklą tokiose srityse kaip socialinės paslaugos, pagalba ir parama rizikos grupėms, ekologijos problemos, pilietinis ugdymas ir aktyvumas, žmogaus teisių įgyvendinimas ir apsauga, kultūra, kt. Todėl nevyriausybinės organizacijos neretai yra vadinamos demokratinės visuomenės pagrindu. Vertinant šių organizacijų veiklą, pastebėta, kad jos neretai yra labiau lanksčios nei valstybinės institucijos ir tarnybos, todėl sugeba greičiau reaguoti į pokyčius, skatinti naujovių įgyvendinimą; neretai būtent nevyriausybinės organizacijos atranda ir pritaiko naujausius darbo metodus, pritraukia užsienio paramą, sudaro piliečiams galimybę dalyvauti jų veikloje.
Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia apie 20000 įvairių nevyriausybinių organizacijų ir jų skaičius vis auga. Nepaisant šių organizacijų reikšmės, pastebima, kad jų veikla ne visada yra efektyvi ir veiksminga – susiduriama su tokiais atvejais, kai įkurtų nevyriausybinių organizacijų veikla sustoja, tampa pavienių asmenų arba jų grupių savanaudiškų tikslų įgyvendinimo priemone, ne visada yra aišku, kiek organizacijos veikla yra kokybiška. Visa tai turi neigiamos įtakos nevyriausybinėms organizacijoms iš esmės – mažėja visuomenės pasitikėjimas jomis, galimybė pritraukti papildomas lėšas, aktyvinti visuomenę. Todėl didelę svarbą įgyja tokie klausimai kaip nevyriausybinių organizacijų veiklos kokybė, jos matavimas.
Darbo mokslinis naujumas. Darbo naujumą sąlygoja iškeltas mokslinio tyrimo tikslas ir uždaviniai, kadangi nevyriausybinių organizacijų veiklos matavimo tradicijos yra naujas reiškinys Lietuvoje. Dėl šios priežasties, veiklos kokybės matavimą Lietuvos mokslininkai beveik nėra tyrinėję. Taip pat mokslinio darbo tyrimai remiasi ne tik ekspertų apklausa, bet ir praktine nevyriausybinių organizacijų veiklos kokybės matavimo metodika, kas parodo autoriaus gebėjimą pritaikyti netradicinius ir naujoviškus tyrimo metodus.
Praktinė darbo reikšmė. Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų veiklos kokybės matavimo praktikos nėra plačiai paplitusios, organizacijų vadovams ir personalui trūksta žinių ir įgūdžių sėkmingam veiklos matavimo procesui organizuoti. Nevyriausybinės organizacijos savo veiklą ir jos kokybę vertina nesistemingai, nenuosekliai. Baigiamajame darbe surinkta ir apibendrina medžiaga apie veiklos matavimo ypatumus, metodus ir galimybes galėtų paskatinti Lietuvos nevyriausybines organizacijas įgyvendinti reikalingus pokyčius, suteikti jiems reikalingų žinių, paskatinti labiau domėtis veiklos kokybės matavimu.
Pasirinktai temai išnagrinėti buvo naudojamasi tiek lietuvių, tiek užsienio autorių darbais. Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų veiklos tyrimams bei veiklos kokybės analizei savo darbus yra skyrę tokie autoriai kaip A. Guogis, R. Šimašius, D. Gineitienė, M. Kiznis, S. Dagilytė, A. Kaziliūnas, kt. Autorių darbai parodo, kad vis didesnę reikšmę įgyja nevyriausybinių organizacijų veiklos kokybės matavimas, pasiektų rezultatų efektyvumo įvertinimas. Nevyriausybinių organizacijų veiklos kokybės matavimui yra skirti ir įvairių institucijų, dirbančių nevyriausybinių organizacijų plėtros ir stiprinimo srityje tyrimai bei darbai, pvz., Transparency International Lietuvos skyriaus, Baltijos – Amerikos partnerystės programos, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro, Nacionalinės plėtros instituto ir kt. Šių institucijų parengtuose darbuose nagrinėjamas nevyriausybinių organizacijų veiklos reglamentavimas, kontrolė ir valdymas, organizacijų veiklos kokybės matavimo metodai ir būdai.
Taip pat darbe remiamasi Lietuvos teisiniais dokumentais, reglamentuojančiais nevyriausybinių organizacijų veiklą ir valdymą.
Užsienio literatūroje nevyriausybinių organizacijų sampratą, jų veiklą, svarbą visuomenei nagrinėja tokie autoriai kaip K. E. Koncz, E. I. Alvadaro, L. M. Salomon, G. J. Stern, T. Bovaird, A. Andrade, kt. Autoriai aprašo nevyriausybinių organizacijų veiklos principus bei ypatumus, valdymo proceso principus, nagrinėja įvairias sąvokas, susijusias su nevyriausybinėmis organizacijomis (pvz., skaidrumas, atvirumas, viešumas, etikos klausimai). Didelis dėmesys yra teikiamas praktiniams patarimams, kaip nevyriausybinės organizacijos gali organizuoti ir kontroliuoti veiklą, išmatuoti veiklos kokybę. Visgi, būtina pastebėti, kad literatūroje trūksta konkrečių metodikų, skirtų veiklos kokybės matavimui. Todėl egzistuoja poreikis plačiau nagrinėti šią temą, rengti metodines rekomendacijas veiklos kokybės vertinimui, ieškoti efektyvių metodikų, pritaikytų būtent nevyriausybinėms organizacijoms ir jų darbo specifikai.
Darbo tikslas – ištirti socialinių paslaugų nevyriausybinių organizacijų veiklos kokybės matavimo problemas.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą, atskleidžiančią nevyriausybinių organizacijų sampratą, jų veiklos ypatumus.
2. Įvertinti nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje veiklos kokybės matavimo organizavimą, taikomas kokybės matavimo metodikas, principus.
3. Empirinių tyrimų pagrindu nustatyti nevyriausybinių organizacijų veiklos kokybės matavimo ypatumus Lietuvoje.
Darbo objektas – socialinių paslaugų nevyriausybinių organizacijų veiklos kokybės matavimas.
Darbo dalykas – socialinių paslaugų nevyriausybinių organizacijų veiklos kokybės matavimo problemos.
Hipotezė – Lietuvoje socialinių paslaugų nevyriausybinių organizacijų veiklos kokybės matavimas yra fragmentiškas procesas.
Tyrimo metodai:
1. mokslinių literatūros šaltinių analizė – atlikta apžvalgomoji šaltinių analizė;
2. interviu – atliktas struktūruotas interviu su nevyriausybinių organizacijų ekspertais;
3. nevyriausybinės organizacijos veiklos kokybės matavimas – atliktas pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos efektyvumo tyrimo metodiką.
Magistrinį darbą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje Nevyriausybinių organizacijų teorinė samprata, nagrinėjama nevyriausybinių organizacijų samprata, jų veiklos organizavimas ir reglamentavimas. Antroje dalyje Nevyriausybinių organizacijų veiklos kokybės matavimo teorinis pagrindas apžvelgiamas nevyriausybinių organizacijų veiklos kokybės matavimo proceso organizavimas, jo ypatumai, kokybės matavimo metodikos. Trečioje dalyje Tyrimo metodika ir organizavimas pristatomi atliktų empirinių tyrimų rezultatai.