Verslininkas ir jo mokami mokesčiai Lietuvoje: verslininko sąvokos dviprasmiškumas, verslininko mokestinė našta

Verslininko samprata ir verslo funkcijos visuomenėje per visą žmogaus istoriją keitėsi dėl ekonominių ir gamybinių santykių vystymosi, darbo visuomenėje pasidalijimo. Verslo reikšmė visuomenėje yra didelė dėl pagrindinių verslui priskiriamų funkcijų, tokių kaip turto sukūrimas, prekių gamyba ir paslaugų teikimas, darbo vietų kūrimas bei mokesčių surinkimas.

Didžiausią valstybės pajamų dalį sudaro surinkti mokesčiai iš individualių įmonių (IĮ), uždarųjų akcinių bendrovių (UAB), akcinių bendrovių (AB), asmenų, vykdančių individualią veiklą ir turinčių verslo liudijimą ar pažymą. Verslininkai susiduria su rimtomis užduotimis, valstybine reguliacija bei šiuo metu ypač aktualia mokesčių politika, kuri kiekvienam užkrauna mokestinę prievolę.

Straipsnio tikslas – apžvelgti dabartinę verslininko mokestinę naštą Lietuvoje, išnagrinėti jo mokamus mokesčius valstybei, kurie turi didelę įtaką valstybei ir verslu užsiimančiam žmogui, ir supažindinti su svarbiausiomis mokesčių pakeitimų aktualijomis.

Tyrimo objektas – svarbiausi Lietuvos verslininko sąvoką įgaunantys juridiniai bei fiziniai asmenys: individuali įmonė (IĮ), uždaroji akcinė bendrovė (UAB), akcinė bendrovė (AB), asmenys, turintys verslo liudijimą ir pažymą.

Darbo aktualumas. Apie pagrindinius verslininko mokamus mokesčius nėra susistemintos ir aiškiai pateiktos vienoje vietoje informacijos, kuri yra svarbi norinčiam pradėti verslą asmeniui. Mokėtinų mokesčių tikslus pateikimas ir galimybė vizualiai palyginti skirtingas juridinių ir fizinių asmenų mokestines naštas turi įtakos skaidriam ir objektyviam verslo vykdymui