Socialinio draudimo mokesčiai ir išmokos Lietuvoje

Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – tai socialinių ekonominių priemonių sistema, kurią nustato valstybė. Ji teikia apdraustiems LR gyventojams, bei apdraustųjų šeimos nariams reikalingų lėšų gyvenimui ir paslaugas tada, kai jie negali pasirūpinti pajamų arba dėl įstatymo numatytų priežasčių turi papildomų išlaidų. Šis draudimas yra privalomas kiekvienam LR nuolatiniam gyventojui, dirbančiam individualiai arba pagal darbo sutartį. Neprivaloma draustis tik tiems asmenims, kurie mokosi, studijuoja, yra laisvieji menininkai, bedarbiai ar namų šeimininkės. Tačiau yra ir tokių, kurie socialinio draudimo vengia specialiai, pavyzdžiui dirba nelegaliai.

Valstybinio socialinio draudimo sistema remiasi solidarumo principu: kiekvienas dirbantis asmuo, mokėdamas įmokas remia ir garantuoja pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dėl ligos, motinystės, taip pat invalidams bei pensininkams.  Taigi, fondo biudžetas priklauso nuo įmokų, o jos – nuo valstybės ekonominės situacijos, dirbančiųjų skaičiaus, darbo užmokesčio dydžio bei mokančiojo sąžiningumo. Dirbantieji asmenys ir įmonės įmokas socialiniam draudimui laiko našta, kadangi jos didina darbo jėgos kainą bei sumažina darbuotojų pajamas. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl įmonės nesudaro darbo sutarčių arba deklaruoja ne visus mokamus atlyginimus, yra tai, kad socialinio draudimo įmokos yra gana didelės.

Socialinio draudimo biudžetas buvo atskiriamas nuo valstybės biudžeto su tikslu, kad socialinio draudimo sistema būtų savarankiška. Šis atskyrimas reiškė, kad socialinio draudimo lėšos bus naudojamas tik Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytoms išmokoms. Kaip ir daugelyje šalių, Lietuvoje yra įteisintos šios socialinio draudimo rūšys: pensijų, motinystės, ligos, tėvystės, sveikatos, nelaimingų atsitikimų darbe ar nedarbo.

Šio darbo tikslas:

• Susipažinti su socialinio draudimo raida bei istorija;
• Peržvelgti socialinio draudimo išmokų dydžius bei rūšis;
• Susipažinti su sodros biudžeto pajamomis ir išlaidomis, aptarti jų pokyčius bei struktūrą.