Pelno mokestis Lietuvoje ir Europos Sąjungoje

Pelno mokesčio samprata apima pelno mokesčio sąvoką ir elementus, pelno mokesčio atsiradimo ir raidos istorinius aspektus bei pelno apmokestinimo priežastis. Referate norima atskleisti pelno apmokestinimo sampratą tiek, kiek ji aktuali šiuo metu vyraujančiose diskusijose. Todėl didžiausias dėmesys bus skiriamas svarbiausiems pelno mokesčio elementams: pelno mokesčio tarifams bei apmokestinamiesiems asmenims, o darbo pabaigoje bus trumpai apžvelgiamos pelno apmokestinimo priežastys.

Prieš analizuojant pelno mokesčio sąvoką ir elementus, reikia nustatyti šio mokesčio vietą visoje mokesčių sistemoje. ES valstybės narės mokesčius skirsto į dvi esmines grupes: tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiais mokesčiais laikomi gyventojų pajamų, pelno, turto, kapitalo vertės padidėjimo ir savo esme panašūs mokesčiai, o netiesioginiams priskiriami visi vartojimo mokesčiai: pridėtinės vertės mokestis, muitai ir kt.

Norint atskleisti pelno mokesčio sąvoką ir struktūrą, pirmiausia reikėtų pradėti nuo atskirų „mokesčio“ir„pelno“sąvokųišaiškinimo.

„Mokesčio“ sąvoka yra nusistovėjusi ir mokslinėje literatūroje suprantama pakankamai vienodai. Tradiciškai mokestis apibrėžiamas kaip valstybės valdžios paskirta piniginė prievolė visuomenės tikslams. Tuo tarpu Lietuvos teisėje mokestis suprantamas kaip mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Tai, jog mokesčius Lietuvoje nustato tik įstatymai yra įtvirtinta ir Lietuvos Konstitucijoje, taip pat pripažįstant valstybės kaip visuomenės sampratą, galime pagrįstai teigti, jog tradicinė mokesčio sąvoka iš esmės nesiskiria nuo tos, kuri įtvirtinta Lietuvoje.

Tuotarpu„pelno“sąvokayrapakankamaislidiirmokesčiųtikslaisjąapibūdintisudėtinga,nesjeiirapibrėžiamaspelnas,taiekonomine,finansine,mokestineprasmėmisskirtingaibeinenuosekliai.Pačia bendrąja prasme sąvoka „pelnas“ suprantamas kaip finansinė nauda, išreiškiama pajamų ir išlaidų skirtumu.TodėlKembridžouniversitetoprofesoriusJ.Tiley pelnosąvokosmokesčiųteisėjeirnesiekia išskirti,ovadinamąjį„pelną“apibūdinakaippajamųir kapitaloprieaugiosumą.

Nagrinėdami pelno mokesčio struktūrą remiamės klasikine mokesčių struktūros samprata, kuri tiek lietuviškoje (E. Buškevičiūtė, B. Sudavičius), tiek užsienio (R. Rohatgis, G. Morse‘as, D. Williams‘as) literatūroje beveik nesiskiria, todėl pripažįstami tie patys mokesčio elementai:

1. Pelno mokesčio subjektas (apmokestinamasis vienetas) – juridinis asmuo, kuriam yra nustatyta prievolė mokėti pelno mokestį.

2. Pelno mokesčio objektas (bazė) – pelno mokesčiu apmokestinamosios pajamos.

3. Pelno mokesčio tarifas – valdžios institucijų (įstatymu) nustatyta procentinė išraiška nuo pajamų, apmokestintų pelno mokesčiu.

4. Mokestinis laikotarpis – laiko tarpas, už kurį mokamas pelno mokestis. Dažnai pelno mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, tačiau yra ir išimčių.

5. Pelno mokesčio mokėjimo tvarka – tai valdžios institucijų patvirtintų nuostatų visuma, kuria remiantis vienetas apskaičiuoja ir moka pelno mokestį.