Skurdo priežastys ir pasekmės Europos Sąjungoje

Kaip teigia Prof. habil dr. A. Šileika, R.Zabarauskaitė (2006) skurdas kaip reiškinys pradėtas nagrinėti XVIII a. antroje pusėje. Tuomet jis buvo suvokiamas, kaip pajamų nepakankamumas, siekiant įsigyti gyvenimui būtinų reikmenų, tam, kad galima būtų palaikyti fizinį žmogaus pajėgumą. Pasak jo A. Smitas (1776) ekonominį skurdą apibrėžė kaip reikalingiausių daiktų asmens gyvybei palaikyti, bei kitų reikmių, be kurių žmogui nepridera būti, stygių. Anglų mokslininkas B.S. Rowntree (Rowantree, 1941; Ringen, 1988) apibrėžė skurdą atitinkamai A.Smito apibrėžimui, beveik taip pat. Ir tik vėliau tai yra XX a. Septintajame dešimtmetyje apie skurda imta svarstyti ne tik kaip apie fizinį reiškinį bet kaip ir apie dvasinį. Tai yra pradėta manyti, kad skurdas tai ne tik maisto, būtino palaikyti fizinei asmens būklei stygius, bet ir priemonių žmogaus socialiniams poreikiams patenkinti stygius. Todėl imta kalbėti apie skurdo koncepciją, kuri apimtų ne tik pajamų, bet ir švietimo ir kitų socialinių ir kultūrinių paslaugų nepakankamumą (Townsend, 1985) .
Aštuntame XX a. dešimtmetyje ekonomistas A.Sen (1987) įvedė naują požiūrį į gyventojų pajamas skurdo kontekste. Jis teigė, kad asmens pajamos yra reikšmingos tik tiek, kiek jos padidina žmogaus gebėjimus bei suteikia jam galimybę dalyvauti visuomenės gyvenime.
Na, o paskutiniame dešimtajame dešimtmetyje skurdo samprata nusistovėjo ir jau atspindėjo žmonijos raidos koncepciją, t.y. joje atsirado lygių galimybių aspektas, tinkamas gyvenimo lygis, užtikrinantis žmogaus orumą ir pasirinkimo laisvę.
Skurdo mažinimo Lietuvoje strategijoje skurdas apibūdinamas kaip pajamų ir kitų išteklių, užtikrinančių Lietuvos visuomenei priimtinus gyvenimo standartus nepakankamumas. Manome, kad tai labai plačią dalį apimantis apibrėžimas...