Demokratinės valstybės pagrindai

Demokratija- (gr. k. demos- tauta, kratus- valdymas,valdžia) valstybės valdymo forma, kai visa valdžia kyla iš valstybės piliečių valios. Demokratija reiškia valdymo formą, kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, skirtingai nuo valdymo formos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei arba autokratui. Šią teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai referendumuose arba per savo išrinktus atstovus.

Demokratijos privalumai:

1.Demokratijos tikslas – garantuoti visų piliečių lygiateisiškumą.

2. Demokratiška valstybė labiau nei bet kuri kita atsižvelgia į eilinių žmonių poreikius. Kuo daugiau eilinis žmogus gali turėti įtakos politikai, tuo didesnė tikimybė, kad ta politika atitiks jo poreikius ir tikslus.

3. Demokratija yra grindžiama viešo aptarimo, įtikinimo ir kompromiso principais, numato visuomenės narių lygiateisiškumą, nuomonių pliuralizmą ir įvairovę.

4.Demokratija garantuoja pagrindines laisves.

5. Demokratija leidžia nuolat atnaujinti visuomenės gyvenimą.

Pažodžiui išvertus iš graikų kalbos “demokratija” reiškia “liaudies valdžia”.

Demokratija- tai

1) piliečio teisė dalyvauti formuojant valdžią ir kontroliuojant jos veiklą;

2) šios teisės įgyvendinamos tiesiogiai arba per piliečių laisvai renkamus ir įgaliotus atstovus deputatus;

3) rinkimai į valstybės valdžios organus privalo būti laisvi ir griežtai perodiški:

4) laimėjusiai partijai per rinkimus formuoti vyriausybę, o pralaimėjusioms partijoms – sudaryti opoziciją;

5) vyriausybės veikla turi būti vieša;

6) visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalu suteikti galimybę laisvai kritikuoti vyriausybę ir jos politiką;

7) teismo valdžia demokratijoje yra nepriklausoma nuo kokios nors kitos valdžios, išskyrus įstatymo valdžią; įstatymų leidžiamoji valdžia atskirta nuo vykdomosios valdžios. Šiek tiek kitaip bandoma apibrėžti demokratijos sąvoką šiandien: