Valstybės valdymo forma

Valstybės forma yra valstybės teorijos sąvoka.Valstybės formą apibūdina:

Aukščiausių vaslstybės valdžios institucijų susidarymo ir organizavimo tvarka;
Teritorinis valstybės sutvarkymo būdus ir centrinės ir vietos valdžios tarpusavio santykių pobūdis;
valstybės valdžios įgyvendinimo būdai ir priemonės.

Šiuo atžvilgiu valstybės formą sudaro trys pagrindiniai elementai:
1. valdymo forma;
2. valtybės santvarkos (sandaros) forma;
3. valstybės (politinio) rėžimo forma.

Galimas toks valstybės formos apibrėžimas:
Valstybės forma – kompleksinė sąvoka, kuri atsiskleidžia, kaip valdžia valstybėje organizuojama, kaip ji išdėstoma teritoriniu požiūriu, kokiais principais vadovaujmasi jos veikloje, kokiais būdais ji įgyvendinama. Valstybės formą atskleidžia valstybės valdymo forma, valstybės sandaros forma ir politinis rėžimas.
Valstybės valdymo, sandaros ir politinio rėžimo formos nuolat kito ir tobulejo. Istorija pateikia aug valstybių klasifikacijų. Senovės graikų politikai skirstė valstybes į rūšis pagal valdančiųjų skaičių ir visuomenės gerovės apsaugą valstybėje. XIXa. Atsiranda teorijų, kurios valstybes ima klasifikuoti pagal jų visuomenės kultūros lygį.
Valstybes pagal formą pirmieji mėgino klasifikuoti Platonas ir Aristotelis.
Platonas skyrė tokias valstybės formas: aristokratiją, timokratiją, oligarchiją, demokratiją ir tironiją. Kiekviena turi savo gėrio sampratą. Timokratija siekia karo pergalių, oligarchija – turto, demokratija – laisvės. Demokratija apsvaigsta nuo laisvės ir atsiranda jos priešingybė – tironija, kai laisvė virsta vergija. Tai blogiausia valstybės forma. Geriausia forma – aristokratija.
Aristotelis skyrė teisingas ir nteisingas valstybės formas. Teisingos valstybės siekia bendros naudos, neteisingos – tik asmeninės.
Kiek vėliau Polibijus suskirstė valstybes į taisiklingo valdymo, iškreipto valdymo ir mišraus valdymo.
Ciceronas atsižvelgdamas į tai, kiek žmonių valdo valstybę, skyrė tris paprastas jos formas: monarchiją, aristokratiją ir demokratiją. Šios trys formos nėra tobulos, tačiau gali būti pakankamai tvirtos, jeigu sugeba sujungti žmones bendrai dalyvauti kuriant valstybę. Kiekviena forma turi savo trūkumų ir privalumų. Monarchijos privalumas – monarcho geranoriškumas, aristokratijos – išmintis, demokratijos – laisvė. Visi šie privalumai gali būti suderinti ir išreikšti mišria valstybės forma, kuri ir yra geriausia valstybės forma.
XVIII a. Ch.L.Montesquieu valstybės valdymo formų klasifikavimo pagrindu laikė ne valdančiųjų skaičių, o pavaldinių paklusnumo motyvus. Jis valstybes skirstė i tris grupes:1) respublika, kurios pagrindas – dora, tėvynės meilė, kuklumas; 2) monarchija, kurios valdymo pagrindas – garbė; 3)despotija, kurios pagrindas –baimė, valdymas be įstatymų, nes pavergtiems įstatymų nereikia, despoto valia pakeičia įstatymus.
Valstybė turi įvairių tikslų, tačiau bendras yra apsaugoti valstybės gyvavimą ir asmens laisvę.

Valstybės valdymo forma atskleidžia valstybės valdžios šaltinį, aukščiausiųjų valdžios institucijų susidarymo tvarką, jų struktūrą, šių institucijų teisinę padėtį ir tarpusavio santykius. Valstybės sandaros forma parodo valstybės teritorinį sutvarkymą, valstybės ir ją sudarančių teritorinių vienetų santykių pobūdį. Politinis rėžimas apibūdina valsybės valdžios įgyvendinimo būdus ir priemones.

Nagrinėjant valstybių valdymo formos klausimus,tenka susidurti su valstybių skirstymu į monarchijas ir respublikas (šios skirstomos į parlamentines, prezidentines ir pusiau prezientines). Pagal sandaros formą skiriamos unitarinės ir federacinės valstybės. Pagal valstybės valdžios įgyvendinimo būdus ir priemones valstybės skiriamos į valstybes, kuriose įtvyrtintas demokratinis ar nedemokratinis(autoritarinis ar totalitarinis) politinis rėžimas. Laikantis šių kriterijų, galima įvertinti ir Lietuvos valstybės formą.