Lenkijos politinės sistemos transformacija

Lenkija kaip ir kitos Rytų ir vidurio Europos valstybės savo valstybingumo raidoje patyrė daugelį permainų tiek kultūrinėje, tiek ir politinėje sferoje. Išsivadavimas iš komunistinio režimo pareikalavo transformacijos plačiąja prasme. Todėl, Lenkijos pereinamasis laikotarpis (angl. transition) gali būti analizuojamas keletu pakopų — pradedant visuomene, aukščiausiomis šalies institucijomis ir baigiant ekonominių ir politinių pokyčių tendencijomis. Tačiau, šiame darbe didžiausias dėmesys yra sukoncentruotas į politinės sistemos kaitą, tai yra, partinę sistemą, vyriausybes bei jų stabilumą. Taip pat dėmesys bus skiriamas ir pilietinės visuomenės įsijungimui į demokratizacijos procesus.

Darbo problema: darbe norima atskleisti, kokie pagrindiniai aspektai ir pokyčiai vyko Lenkijos valstybės politinėje sistemoje pokomunistiniu laikotarpiu.

Darbo objektas: Lenkijos valstybės politinės sistemos transformacija.

Darbo tikslas: atskleisti pagrindinius Lenkijos valstybės politinės sistemos ir visuomenės pokyčius.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti pagrindinius Lenkijos partinės sistemos bruožus demokratizacijos laikotarpio metu.
2. Paanalizuoti Lenkijos vyriausybes bei jų stabilumą, efektyvumą.
3. Išanalizuoti pilietinės visuomenės pokyčius demokratizacijos laikotarpiu, ir pristatyti jos padėtį demokratizacijos laikotarpio metu.

Darbo metodai: Siekiant darbo tikslo ir uždavinių įgyvendinimo, darbe naudojami mokslinės literatūros ir kiekybinių duomenų analizės metodai. Remiantis moksline literatūra, apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, kintamieji. Kiekybinių duomenų pagalba analizuojami empiriniai faktai ir statistiniai duomenys. Naudojantis moksline literatūra ir faktine medžiaga, lentelių bei grafikų pagalba darbe bus iliustruojama Lenkijos valstybės politinės sistemos kaita transition laikotarpiu.

Darbo literatūra ir šaltiniai: Atsižvelgiant į darbo specifiką ir tematiką — naudota tiek įvairių mokslininkų literatūra. Galima paminėti tokius autorius kaip L. Balcerowicz, R. Frucht, C. Banasinski, M. Tulibacka, W. Wesolowski, A. Kojder, J. Druckman ir A. Roberts, F. Grotz ir dar daugelis kitų. Taip pat darbe naudojama internetiniai šaltiniai, tokie kaip Inter-Parliamentary Union, Parliament and government composition database, Comparative Study of Electoral Sytems, Freedomhouse, USAID, Transparency International ir kita.