Loginė ir tekstinė teisės normos

Teisė egzistuoja tam, kad priverstų žmones daryti tai, ko kitaip jie nedarytų

J. Benthamas

Teisė kaip tokia, atsirado labai seniai, tačiau tai nebuvo iš karto rašytinė teisė, tokia, kokią mes dabar žinome ir įsivaizduojame. Tuomet papročiai padėjo tvarkyti ir reguliuoti visuomeninius bendruomenės santykius, kiekvieno individo socialinį elgesį ir pareigas.

Visuomenei tobulėjant, tobulėjo ir reguliavimas, vis labiau išsilaisvinantis iš gamtos glėbio ir išreiškė bei užtikrino objektyvius žmonių elgesio interesus, o civilizacijos – valstybės – sąlygomis ir vis didesnę žmogaus laisvę ir asmens nepriklausomumą. Šis reguliavimas gali būti dvejopas – individualus ir norminis. Teisės normos padeda reguliuoti santykius tarp visuomenės narių ar individo ir valstybės.

Teisės normos struktūra yra skirstoma į loginę ir tekstinę. Loginė normos struktūra – tai teisės normų elementų sistema (hipotezės, dispozicijos, sankcijos), kurių padedama konkreti teisės norma, sąveikaudama su kitomis teisės normomis, tampa pajėgi įgyvendinti visai teisės sistemai skirtas minėtas funkcijas – suformuluoti elgesio taisyklę; nurodyti faktus, kurių pagrindu santykio dalyviams atsiranda, pasikeičia ar išnyksta subjektinės teisės ir pareigos, taip pat veiksmus, kuriais gali būti pažeidžiama ši taisyklė; užtikrinti tokios taisyklės įsakmumą – jos pažeidimų baudžiamumą.

Konkrečios normos tekstas negali iš karto apimti visų funkcijų ir jas įgyvendinančių struktūrinių elementų, nes normos tekstas būtų perkrautas ir norma pasidarytų pernelyg gremėzdiška, sunkiai suvokiama ir dar sunkiau taikoma. Todėl siekiant supaprastinti tekstą teisės normos skirstomos į reguliacines ir sankcijas nustatančias, kad tarp jų būtų padalijamos teisės funkcijos ir atitinkamai loginė normos struktūra būtų išskirstoma po reguliacinių ir sankcijas nustatančių normų tekstus.

Taigi, teisės normų struktūrą lemia ne kas kita, kaip jos vykdomos funkcijos ir jų specifika. Struktūros elementų sistema kaip tik ir sudaro loginę normos struktūrą. Tuo tarpu tekstinės normos yra siauresnės už loginę, nes apima tik du pirmuosius normos elementus.

Darbo objektas: loginė ir tekstinė teisės normos. Darbo tikslas – išanalizuoti loginę ir tekstinę teisės normos struktūrą bei jų santykį.

Darbo uždaviniai:

1. pateikti teisės normos bei jos struktūros sampratas;
2. išanalizuoti loginę bei tekstinę teisės normos struktūrą;
3. aprašyti teisės normų loginės ir tekstinės struktūrų santykį.

Pirmojoje darbo dalyje aprašoma teisės normos bei jos struktūros samprata. Antrojoje dalyje - analizuojama loginė bei tekstinė teisės normos struktūra bei jų reikšmė. Trečiojoje darbo dalyje aprašomas esantis tarp loginės ir tekstinės teisės normos santykis.

Rašant darbą naudotasi 5 lietratūros šaltiniais, iš kurių pagrindinis A. Vaišvilos (2000) „Teisės teorija“. Taip pat studijuota LR baudžiamojo proceso kodeksas bei LR civilinis kodeksas ir kt. teisės aktai.