Tarptautinių darbo teisės normų, reguliuojančių darbo užmokestį, nuostatų taikymas Lietuvos teisėje

Temos aktualumas. Darbo užmokestis – viena populiariausių šiandieninės visuomenės temų. Rūpinimasis teisingu ir tinkamu darbo užmokesčiu tampa demokratinių valstybių vidaus politikos prioritetu. Darbo užmokestis visada buvo aktuali ekonominė ir teisinė problema. Darbuotojui darbo užmokestis – pagrindinis pragyvenimo šaltinis, pagrindinė jo pajamų dalis, individo bei jo šeimos materialinės padėties pagerinimo priemonė.

Tarptautinė darbo teisė, įskaitant ir regioninę, taikomą Europoje darbo teisę, tiesiogiai nereglamentuoja klausimų, susijusių su darbuotojų darbo užmokesčiu, pvz., Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 7 straipsnis[1] skirtas garantuoti teisingas ir palankias darbo sąlygas ir reikalauja teisingo darbo užmokesčio už darbą. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos, prie kurių prisijungusi Lietuvos Respublika, taip pat šio klausimo nereglamentuoja. Šios tarptautinės organizacijos Konvencijos Nr. 95 “Dėl darbo užmokesčio apsaugos” (Lietuva neprisijungusi) 8 straipsnis nustato[2], kad atskaitymai iš darbo užmokesčio leidžiami tik laikantis valstybės teisės aktais ar kolektyviniais susitarimais nustatytų sąlygų ir dydžių, o darbuotojai turi būti informuojami labiausiai tinkamais būdais apie tai, kokiomis sąlygomis ir kokiais dydžiais tokie atskaitymai gali būti daromi. Šios Konvencijos 14 straipsnis nustato, kad turi būti imtasi veiksmingų priemonių tam, kad darbuotojai būtų atitinkama ir lengvai prieinama forma informuojami apie jų darbo užmokesčio sąlygas iki priėmimo į darbą ir tais atvejais, kai vyksta bet kokie pasikeitimai sąlygų, kuriomis jie priimti į darbą.

1996 metų Europos socialinėje chartijoje (pataisytoje)[3], kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2001 m. gegužės 15 d. įstatymu Nr. IX-317, taip pat nėra tiesiogiai reglamentuoti atvejai, susiję su darbo užmokesčiu. Šios Chartijos 4 straipsnis įtvirtina teisę į teisingą atlyginimą (analogiškas straipsnis buvo ir 1961 m. Europos socialinėje chartijoje), nustatydamas tokius pat reikalavimus kaip ir aptartoje Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijoje Nr. 95. Europos Sąjungos teisėje taip pat praktiškai nėra priimta antrinės teisės aktų (direktyvų ar reglamentų), tiesiogiai skirtų reglamentuoti darbo sutarties sąlygų, įskaitant darbo užmokestį.

LR Konstitucijoje skelbiama, kad „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.“[4] Darbo kodekso 186 straipsnis skelbia, jog „Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis.“[5] Čia išdėstytos nuostatos atitinka tarptautinių ir Europos Sąjungos (toliau – ES) darbo teisės normas ir reikalavimus, nustatančius būtinybę saugoti ir gerbti žmogų, jo garbę ir orumą bei užtikrinti tinkamas sąlygas, susijusias su darbu ir jo užmokesčiu. Lygybės principas grindžiamas moterų ir vyrų lygiomis teisėmis į darbo užmokestį. Kiekvienas žmogus, kiekvienas visuomenės narys turi turėti vienodas galimybes siekti optimalaus darbo užmokesčio. Kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo jo lyties, turi teisę pretenduoti dirbti mėgstamą darbą ir už jį gauti atlyginimą, kuris priklausytų tik nuo atlikto darbo kokybės, profesinių ir dalykinių sugebėjimų lygmens.

„Įsigaliojus Darbo Kodeksui (toliau – DK), iš esmės reformuota darbo teisė, naujai sureguliuoti daugelis darbo santykių, įteisintas vieningas darbo teisės kodifikuotas šaltinis, kuriame inkorporuotos pagrindinės Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų bei Europos socialinės chartijos (pataisytos) nuostatos. Tokiu būdu, jos Lietuvoje įgauna teisinį pagrindą.“[6]

Darbo teisė – tai teisės šaka (teisės normų sistemos dalis), kurios normos reguliuoja darbo santykius, taip pat glaudžiai su jais susijusius visuomeninius santykius.

Temos problematika. Gilinantis į nagrinėjamą problematiką, darbe stengtasi ne tik aptarti darbo užmokestį reguliuojančius teisės aktus, direktyvas, konvencijas bei rekomendacijas, bet ir kritiškai pažvelgti į įvairius šios temos aspektus, todėl buvo naudotasi ne tik teisės šaltiniais, bet ir kitais įvairių autorių bei mokslininkų darbais ir straipsniais.

Darbo mokslinis naujumas, teorinė ir praktinė nauda. „Bendros Europos Sąjungos narių Darbo teisės nėra, todėl analizuojant šią temą remtasi tarptautiniais teisės aktais.“[7] Kadangi tik 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis LR Darbo kodeksas, kuriame yra įgyvendintos ir perkeltos tarptautinės ir ES darbo teisės normos. Galima daryti prielaidą, kad Lietuvos mokslininkams šių teisės normų, reguliuojančios darbo užmokestį, nuostatų taikymas LT teisėje yra naujas dalykas, kuris reikalauja išsamios ir nuodugnios analizės. Norint atlikti išsamius ir pagrįstus tyrimus, susijusius su darbo užmokesčio organizavimu ir reglamentavimu, reikia skirti daug laiko. Taigi temos atskleidimas bus naudingas spręsti teorines bei praktines problemas Lietuvoje, susijusias su darbo užmokestį reguliuojančiomis tarptautinėmis, ES ir Lietuvos darbo teisės normomis.

Magistro darbo tyrimo objektą apibrėžia temos pavadinimas – tarptautinės darbo teisės normų, reguliuojančių darbo užmokestį, nuostatų taikymas Lietuvos teisėje.

Tyrimo dalykas – tai tarptautinės, ES ir Lietuvos teisės aktai ir mokslinė literatūra.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – atskleisti tarptautinės darbo teisės normų, reguliuojančių darbo užmokestį, įgyvendinimo ir perkėlimo į LR Darbo kodeksą ypatumus, nustatyti tokių teisės normų reikalingumą ir privalumus.

Numatytam magistro darbo tikslui pasiekti keliami uždaviniai:

1) pateikti tarptautinės darbo teisės normų sampratą ir jų laikymosi užtikrinimo ypatybes;

2) atskleisti tarptautinės darbo teisės normų, reguliuojančių darbo užmokestį, ypatumus LR darbo teisėje;

3) išanalizuoti darbuotojų informavimo ir konsultavimo problemą darbo užmokesčio klausimais Lietuvos įmonėse.

Magistro baigiamojo darbo šaltiniai, kuriais remtasi yra nacionaliniai, Europos Sąjungos, tarptautiniai teisės aktai, reguliuojantys atitinkamus visuomeninius darbo teisinius santykius. Remtasi moksline ir specialiąja literatūra bei lietuvių mokslininkų darbais. Šio tyrimo atlikimui pritaikyti straipsniai bei interneto tinklalapiuose pateikta informacija, susijusi šia tema. Tiriant minėtą teisinį reglamentavimą remtasi teismų praktika. Šiam magistro darbui nemažą įtaką turėjo ir T. Davulio, G. Dambrauskienės, G. Mačernytės – Panomariovienės darbai (šių mokslininkų darbai bus apžvelgti magistrinio darbo dėstomojoje dalyje nagrinėjant teisės normas, reguliuojančias darbo užmokestį) ir kt..

Darbe naudojami metodai:

1) lyginamasis tyrimo metodas buvo naudojamas palyginti Lietuvos, tarptautinių bei ES darbo teisės aktų teisės normas, susijusias su darbo užmokesčio reglamentavimu;

2) loginis metodas buvo naudojamas norint atskleisti mokslinio tiriamojo darbo tikslus, aiškinantis teisės normų turinį, pateikiant išvadas ir apibendrinimus;

3) sisteminio metodo pagalba buvo išanalizuoti bei apibendrinti užsienio ir lietuvių mokslininkų darbai, norminiai teisės aktai ir padarytos galutinės išvados;

4) analizės tyrimo metodas naudotas pateikiant apibendrinimus.

Darbo struktūra. Magistrinį baigiamąjį darbą sudaro įvadas, trys dalys, tyrinėjimo pagrindu suformuluotos išvados ir rekomendacijos. Pabaigoje pateiktas naudotos literatūros sąrašas ir santrauka lietuvių ir anglų kalbomis.

[1] 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas. Valstybės žinios, 2002, Nr. 77-3290.

[2] Protection of Wages Convention, 1949, No 95 // http://www.ilo.org/ilolex/english/convdisp1.htm.

[3] 1996 m. pataisytoji Europos socialinė chartija. Valstybės žinios, 2001, Nr. 49–1704.

[4] LR Konstitucija. (2003). Vilnius. Valstybės žinios, Nr. 33 – 1014.

[5] Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (su pakeitimais ir papildymais), 2002 m. birželio 4 d. Nr. IX–926. Valstybės žinios, 2002, Nr. 64–2569.

[6] Davulis, T. (2002). Lietuvos darbo teisės integracijos į Europos Sąjungos teisinę sistemą problemos. Daktaro disertacija. Vilnius.

[7] Šlušnys, K. (2005). Darbo ir karjeros galimybių teisinis reglamentavimas Europos Sąjungos piliečiams. Klaipėda.