Teisės aktų tekstų rašymo ypatumai

Teisės aktas – tai tautos, valstybės institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisės normos.

Pagrindinės teisės aktų rūšys:

o Bendrųjų teisės normų aktas – tai kompetentingų valstybės institucijų (teisėkūros subjektų) specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui.

o Individualių teisės normų aktai formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu ir tęstinę elgesio taisyklę. Tai dažniausiai teisės normų taikymo aktai (sutrumpintai – individualūs teisės aktai)

o Interpretuotų teisės normų aktai, kuriuos priima teisės normą aiškinanti institucija.

Teisės aktuose atsispindi pagrindinis valdymo proceso rezultatas, kuris fiksuojamas kolegialiai arba vienasmeniškai:

Kolegialiai leidžiami teisės aktai.

Nutartą dalyką fiksuojantis teisės aktas, kurį leidžia kolegiali valdymo institucija svarbiausiais principiniais jos kompetencijai priklausančiais klausimais, pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Teisės aktas, kurį priima kolegialaus valdymo institucija (pvz., savivaldybė) veiklos klausimais. Teisės aktas, kurį leidžia kolegialios institucijos vadovas operatyviais klausimais, kuriems spręsti nereikia kolegialaus sprendimo. Dažniausiai potvarkis apima neilgą laiko tarpą ir taikomas ribotam skaičiui organizacijų , darbuotojų ar asmenų.

Vienasmeniškai leidžiamas teisės aktas.

Teisės aktas, kurį įmonės vardu vienvaldiškumo teise pagal savo kompetenciją leidžia jos vadovas vidaus veiklos ar tvarkos klausimais.

Kolegialiai leidžiami nutarimai, sprendimai ir potvarkiai yra leidžiami viešojo administravimo funkcijas vykdančiose institucijose.

Šių dokumentų sudarytojas gali būti kolegiali institucija, įmonės vadovas, kitas teisės aktų suteikus įgaliojimus leisti teisės aktus turintis darbuotojas (toliau – imonės vadovas). Kai yra keli teisės akto sudarytojai, dokumente prekių ženklas nenaudojamas, o dokumento sudarytojų pavadinimai išdėstomi vienas po kitu ir vienas nuo kito atskiriami ne mažesniu kaip vienos eilutės intervalu.