Nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo ypatumai

Žmogaus teisės ir laisvės- yra vienas pagrindinių Konstitucijos principų. Tik laisvai ir saugiai jausdamas žmogus gali jaustis pilnavertišku, valstybės gyventoju. Tiek teorijoje, tiek praktikoje žmogaus teisių ir laisvių tema yra viena iš populiariausių, neatsižvelgiant į tai, kad apskritai kalbama apie fundamentalujį reiškinį, apie vieną jų sudedamųjų dalių – nuosavybės teisę.
Nuosavybės teisė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių,kuri nebuvo pamiršta, kuri taip pat sulaukė daug dėmesio iš skirtingų teisės šakų atstovų. Nuosavybės teisė buvo daugelio filosofų apmąstymų pagrindas, todėl ir kito nuosavybės teisės samprata. Nuosavybės teisė buvo minima senovės Romoje,jos taip pat nepamiršo Prancūzijos žmogaus ir piliečių teisių deklaracijos rengėjai. Visuomeniai yra priimta, kad nuosavybė – tikriausias ir konkrečiausias asmens teisių ir laisvių garantas, pagrindinė ekonominės sistemos atrama. Taigi temos aktualumas – nuosavybės teisė yra viena iš fundamentaliausių temų teisės sferoje.
Šiandieninėje visuomenėje daugelis žmonių turi vienokią ar kitokią nuosavybę. Tad natūralu, kad kiekvienas asmuo nori, jog jo nuosavybės teisė būtų neliečiama ir apsaugota, taip pat, kad būtų įvykdyti turtinio pobūdžio įsipareigojimai, jeigu tokie įsipareigojimai yra numatyti. Tačiau ne visada nuosavybės teisė išlieka nepažeista ir tai visiškai nepriklauso nuo mūsų valios ar norų. Tais atvejais, kai nuosavybės teisė yra pažeidžiama, kiekvienas asmuo turi teisę remdamasis Konstitucija ar Civiliniu kodeksu apginti savo pažeistas teises
Lietuvos Respublikos Civiliniame Kodekse nuosavybės teisė apibrėžiama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.( CK. 4.37str.) tačiau nereikėtų maišyti dviejų sąvokų : nuosavybė ir nuosavybės teisė. Tai yra du skirtingi terminai. Nuosavybės terminas yra vartojamas norint apibūdinti turtą, kuris yra nuosavybės teisės objektas - fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas (kilnojami, nekilnojami daiktai, materialus arba nematerialus turtas), kuriuo teises juo laisvai disponuoti, naudotis bei valdyti nustato teisės normos. Savininkas gali leisti ar drausti nuosavybe naudotis kitiems asmenims, reikalauti grąžinti daiktą iš neteisėto svetimo valdytojo. Kiekvienas žmogus,per visą savo gyvenimą įgyja nuosavybės teisės, taigi kiekvienas turėtų žinoti jos teikiamus minusus ir pliusus.
Nuosavybės teisės subjektais gali būti fiziniai( nepriklausomai nuo jų pilietybės) ir juridiniai asmenys( nepriklausomai nuo to ar jie yra privatūs ar viešieji asmenys), valstybė ir vietos savivaldybės.Jos gali steigti viešuosius juridinius asmenis(valstybės įstaigas) tiek ir privačiuosius (akcines bendroves) Teisės teorijoje, yra sakoma kad tokiems teisiniams santykiams, atsirasti turi būti du subjektai. Vienas iš jų turi būti savininkas, kuris turi teisę daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, o kiti teisiniai subjektai, neturi teisės jam trukdyti mėgautis jo nuosavybės teise. Nuosavybės teise, kipa ir bet kuria kita subjektinė teise, negalima piknaudžiauti. Pavyzdžiui, įgyvendinti priešingai jos paskirčiai arba pažeidžiant kitų asmenų teises.
Nuosavybės teisės objektas- gali būti daiktai ir kitas turtas ( CK 4.38 str). Tai tokie objektai, kurie yra daiktinės teisės objektu,gali būti ginami tik teisėtai įgyta nuosavybė. Pavyzdžiui žemė turi socialinį santykį, todėl su ja susiję teisiniai santykiai yra išskirtiniai, žemė gali būti nuosavybės teisės objektas, bet turi būti suformuluotas žemės sklypo planas.( Daiktinė teisė,4.40 str.) Savininkas gali valdyti jam priklausantį turtą, taip pat gali juo naudotis bei disponuoti, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Mano nuomonė, teisės objektų specifika gali būti tokia, kad jie nėra visada materialūs,jie lengvai pereina iš vienos būsenos į kitą. Pavyzdžiui, pagal CK 1.101 straipsnio 1 dalį vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, yra dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui.

Kursinio darbo tikslas- išanalizuoti nuosavybės teisės samprata, jos rūšys, bruožus, bei įgyjimo ir praradimo ypatumus.

Siekiant nurodyto tikslo, keliami šie darbo uždaviniai:
1. Išsaiškinti nuosavybės teisės samprata,sąvoka ir turinį.
2. Išsiaiškinti nuosavybės teisės rūšys bei jų bruožus.
3. Išsiaiškinti nuosavybės teisės įgyjimo ir praradimo ypatumai.

Kursinio darbo metodai- aiškinamasis ir lyginamasis.