Tarnybinių nuobaudų statutiniams valstybės tarnautojams skyrimo teisinis reglamentavimas ir ypatumai

Tarnybinės atsakomybės institutas yra vienas iš plačiausių institute administracinės teisės šakoje. Valstybės tarnautojo statusas neatsiejamas nuo tarnybinės atsakomybės, kuri gali turėti tiesioginę įtaką valstybės tarnautojo teisinei padėčiai. Ši atsakomybės rūšis turi įtvirtintą savarankišką nuobaudų sistemą, kuri įtvirtinta teisės aktuose, todėl tarnybinė atsakomybė yra išskiriama, kaip savarankiška teisinės atsakomybės rūšis.

Lietuvoje valstybės tarnautojo sąvoka apibūdinamas fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo veiklą. Šiame darbe bus analizuojama statutinių valstybės tarnautojų rūšis.

Temos aktualumas. Ši tema sulaukia ypatingo dėmesio, kai žiniasklaidoje aprašomas vienas ar kitas rezonansinis įvykis, susijęs su valstybės tarnautojų pareigų neatlikimu arba netinkamu atlikimu, taip pat elgesiu, pažeidžiančiu valstybės tarnautojo etikos kodeksą. Visuomenėje tuo metu kyla susidomėjimas valstybės tarnautojų tarnybinio patikrinimo procedūromis bei nuobaudų skyrimu jiems už netinkamą elgesį.

Darbo tikslas. Išanalizuoti teisės aktus ir kitus teisinius šaltinius, reglamentuojančius statutinių valstybės tarnautojų nuobaudų skyrimo teisinį reglamentavimą ir ypatumus.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti statutinių valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės teisinį reglamentavimą.
2. Išanalizuoti tarnybinių nuobaudų rūšis ir jų skyrimo tvarką.
3. Apžvelgti tarnybinių nuobaudų išnykimo sąlygas.
4. Išanalizuoti ir įvertinti teismų praktiką tarnybinės atsakomybės taikymo klausimais.

Darbo metodai – teisės aktų, teismų sprendimų ir kitos teisinės literatūros analizė, sisteminimas.

Darbo struktūra. Darbas susideda iš trijų skyrių. Visi darbo skyriai yra išskaidyti į poskyrius. Pirmasis darbo skyrius – statutinių valstybės tarnautojų tarnybinė atsakomybė. Antrasis – statutinių valstybės tarnautojų tarnybinės nuobaudos. Trečiasis – LR administracinio teismo išnagrinėtų bylų analizė.

Bendrieji ir specialieji studijų rezultatai, atskleidžiami darbe:

Žino teisės teorijos ir teisės istorijos pagrindus

Žino teisininko profesinės etikos pagrindus

Geba atlikti problemų analizę

Geba savarankiškai mokytis savo veiklos srityje, pasirinkdamas tobulinimosi kryptį

Geba kritiškai vertinti kitų ir savo veiklą, žinias ir vertybes.