Teisingumas: lygios teisės ar lygios galimybės?

Teisingumas - teisės į teisingumą ir lygias galimybes klausimas yra be galo svarbus, kalbant apie vienodas teises ir galimybes bei nediskriminavimą. Visi žmonės tikisi, jog bus vertinami pagal savo nuopelnus, bet ką jie gali pakeisti, jei jų vertinimo kriterijai yra visai kiti? Tačiau, įstatymai, draudžiantys diskriminaciją nėra geri, jei asmenys praktiškai besiremdami tais įstatymais, negali realizuoti savo teisių (Liekis, 2008).

Asmens teisės bei galimybių lygybės ir lygiateisiškumo principai šiandieninėje visuomenėje yra neabejotinai modernios demokratinės visuomenės pamatas - viena iš kertinių teisinių teisingumo vertybių. Asmens teisių ir galimybių lygybės ir lygiateisiškumo nuostatų įmanoma rasti kiekvienos valstybės, kuri yra demokratinė, nacionalinėje teisėje (Andriukaitis ir kt., 2007).

Žinoma, ne išimtis yra ir Lietuva. Mūsų šalies Konstitucijoje yra skelbiama, jog šalies teismui, įstatymui bei kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys, be išimties, yra lygūs. Asmens teisių negalima kažkaip suvaržyti bei teikti jam privilegijų dėl asmens tautybės, rasės, įsitikinimų, lyties, kilmės, kalbos, socialinės padėties, tikėjimo, ar skirting pažiūrų pagrindu (Liekis, 2008).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas ankščiau įvardintą nuostatą, yra pasakęs, jog asmenų, be išimties – visų, lygybės įstatymui principas, tai demokratinės visuomenės pagrindas (Andriukaitis ir kt., 2007).