Atliekų tvarkymo kursinis projektas

Biodegraduojančios atliekos daro labai didelį poveikį klimato kaitais, todėl jos skiriamos į atskirą atliekų tvarkymo srautą.

Kasmet Europos Sąjungoje susidaro apie 200 milijonų tonų komunalinių atliekų. Jų sudėtis priklauso nuo vietinių sąlygų: maisto ir gėrimų tradicijų, klimatinių sąlygų bei pramonės išsivystymo lygio . Nuo 30 – 40 % atliekų sudaro maisto ir daržininkystės atliekos, o kitus 20 – 30 % sudaro popierius ir kartonas.

Biodegraduojančių atliekų susidaro visur:

miesto infrastruktūroje: nuotekų valymo dumblas, virtuvės atliekos, daržo atliekos, sodų bei parkų atliekos;

pramonėje (apima maisto pramonę);

žemės ūkyje: gyvulininkystės atliekos (mėšlas, srutos, mėsos perdirbimo atliekos, kritę gyvuliai) ir augalininkystės atliekos (šiaudai, netinkami naudoti vaisiai ir daržovės).

Lietuvoje kasmet susidaro apie 50 % komunalinių bioirių atliekų tai yra virš 650 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų.

Pramonėje biodegraduojamų atliekų kiekis siekia apie 700 tūkst. – mėsos ir žuvies perdirbimo atliekos 60 tūkst. tonų; alkoholinių gėrimų ir alaus pramonės atliekos – 170 tūkst. t; cukraus pramonės atliekos – 320 tūkst. tonų.

Ataskaitoje pateikiamas bendras komunalinių atliekų tvarkymo regione pašalintas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis, biologiškai skaidžių atliekų kiekis procentais (%). Šis bioskaidžių atliekų kiekis susidarė 2012-01-01 iki 2012-12-31 laikotarpiu.

Lietuva vykdydama Europos Sąjungos reikalavimus įsipareigojo įgyvendinti Direktyvoje (1999/91/EB) nustatytus reikalavimus – mažiau šalinti į sąvartynus biodegraduojančių atliekų. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatomos tokios užduotys:

iki 2010 metų – ne daugiau kaip 75 % 2000 metų kiekio;

iki 2013 metų – ne daugiau kaip 50 % 2000 metų kiekio;

iki 2020 metų – ne daugiau kaip 35 % 2000 metų kiekio.

Įsipareigojimų Europos Sąjungai įgyvendinimas reikalauja didelių institucinių bei organizacinių pertvarkymų ir didelių investicijų. Savivaldybės institucijų svarbiausioji užduotis – pasiūlyti viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą visiems gyventojams ir ūkio subjektams, užtikrinti, kad ši paslauga atitiktų aplinkos apsaugos, techninius – ekonominius, higienos reikalavimus, būtų patogi ir prieinama vartotojams. Atliekų tvarkymo sistemų sukūrimas savivaldybėse užtikrina racionalų komunalinių atliekų tvarkymo valdymą, tinkamą atliekų tvarkymo valstybinių užduočių, finansinių įsipareigojimų vykdymą, t.y. skatinti atliekų panaudojimą, perdirbimą, bioskaidžių atliekų kompostavimą.

Atliekų tvarkymas sudėtinga sistema, kuri apima jų susidarymo kontrolę, saugojimą, surinkimą, pervežimą, perdavimą surinkėjams ar perdirbėjams, taip pat perdirbimą, antrinį naudojimą ir šalinimą. Teisinio reguliavimo esmė šiuo atveju pasireiškia tuo, kad atsižvelgiant į atliekų savybes ir pobūdį jų tvarkymui keliami atitinkami teisiniai reikalavimai (Staniškis 2004).