Kursinis projektas ,,Šiaulių miesto savivaldybės aplinkos monitoringas"

44 psl. / 9000 žod.

Ištrauka

Problema. Miestų teritorijos yra intensyviai teršiamos dėl jų teritorijose plėtojamos pramonės, intensyvaus transporto eismo bei kitos ūkinės veiklos. Tai daro neigiamą poveikį oro, vandens, dirvožemio, gyvosios gamtos, kraštovaizdžio būklei ir gyventojų sveikatai. Tam, kad neigiama įtaka būtų kuo mažesnė, yra būtina vykdyti aplinkos stebėseną, atlikti tyrimus, analizuoti jų rezultatus ir tinkamai parinkti aplinkos taršos mažinimo priemones. Šiuo tikslu yra sudarinėjamos Lietuvos savivaldybių monitoringo programos.

Tiklas. Išanalizuoti Šiaulių miesto savivaldybės aplinkos monitoringo programą 2015-2020 metams ir atlikti fizinės taršos mažinimo priemonių skaičiavimą bei parinkimą.

Uždaviniai:

pateikti esamos aplinkos būklės mieste analizę;

aprašyti monitoringo planą kiekvienai programos daliai (orui, vandeniui, dirvožemiui, gyvąjai gamtai, kraštovaizdžiui, triukšmui);

pateikti monitoringo duomenų bei ataskaitų teikimo formas, terminus, monitoringo duomenų ir ataskaitų gavėjus;

pateikti monitoringo programos įgyvendinimo grafiką;

suprojektuoti ir pasiūlyti triukšmo mažinimo priemones darbo vietose;

suprojektuoti ir pasiūlyti triukšmo mažinimo priemones artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje;

grafinėje darbo dalyje pateikti objekto genplaną, skaičiuojamųjų schemų ir fizinės taršos mažinimo priemonės su jos elementų pjūviais brėžinius.

Praktinė vertė. Parengus kursinį projektą išanalizuota Šiaulių miesto savivaldybės monitoringo programa: aprašyta jau įvertinta esama aplinkos komponentų bei triukšmo būklė, nurodyti stebimi parametrai, stebėjimų periodiškumas, monitoringo vietos, aplinkos parametrų vertinimo kriterijai, pateiktas programos įgyvendinimo grafikas. Vadovaujantis monitoringo programa yra ir bus vertinama Šiaulių miesto aplinkos būklė 2015-2020 m. Kursiniame projekte taip pat apskaičiuotos ir pasiūlytos triukšmo mažinimo priemonės, kurios pagerintų aplinkosauginę būklę įmonėje ir atimiausioje gyvenamojoje aplinkoje.


Turinys

  • ĮVADAS5
  • 1. ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS APLINKOS MONITORINGO PROGRAMA6
  • 1.1 Aplinkos oro monitoringas6
  • 1.1.1 Oro būklė7
  • 1.1.2 Monitoringo objektai8
  • 1.1.3 Stebimi parametrai8
  • 1.1.4 Stebėjimų periodiškumas8
  • 1.1.5 Monitoringo vietų parinkimo principai ir pagrindimas9
  • 1.1.6 Monitoringo vietų skaičius ir jų išdėstymo schema GIS pagrindu9
  • 1.1.7 Metodai ir procedūros9
  • 1.1.8 Oro užterštumo vertinimo kriterijai10
  • 1.2 Paviršinio vandens monitoringas11
  • 1.2.1 Esama paviršinio vandens būklė11
  • 1.2.2 Monitoringo objektai12
  • 1.2.3 Stebimi parametrai12
  • 1.2.4 Stebėjimų periodiškumas13
  • 1.2.5 Monitoringo vietų parinkimo principai ir pagrindimas13
  • 1.2.6 Monitoringo vietų skaičius ir jų išdėstymo schema GIS pagrindu13
  • 1.2.7 Metodai ir procedūros15
  • 1.2.8 Paviršinio vandens kokybės vertinimo kriterijai16
  • 1.3 Požeminio vandens būklės monitoringas16
  • 1.3.1 Požeminio vandens būklė16
  • 1.3.2 Monitoringo objektai17
  • 1.3.3 Stebimi parametrai18
  • 1.4.4 Stebėjimų periodiškumas18
  • 1.3.5 Monitoringo vietų parinkimo principai ir pagrindimas19
  • 1.3.6 Monitoringo vietų skaičius ir jų išdėstymo schema GIS pagrindu19
  • 1.3.7 Metodai ir procedūros19
  • 1.3.8 Požeminio vandens vertinimo kriterijai20
  • 1.4 Želdynų ir želdinių monitoringas20
  • 1.4.1 Želdynų ir želdinių būklė21
  • 1.4.2 Monitoringo objektai22
  • 1.4.3 Stebimi parametrai22
  • 1.4.4 Stebėjimų periodiškumas22
  • 1.4.5 Monitoringo vietų parinkimo principai ir pagrindimas23
  • 1.4.6 Monitoringo vietų skaičius ir jų išdėstymo schema GIS pagrindu23
  • 1.4.7 Metodai ir procedūros23
  • 1.4.8 Želdynų ir želdinių būklės vertinimo kriterijai24
  • 1.5 Dirvožemio monitoringas25
  • 1.5.1 Dirvožemio būklė25
  • 1.5.2 Monitoringo objektai26
  • 1.5.3 Stebimi parametrai26
  • 1.5.4 Stebėjimų periodiškumas27
  • 1.5.5 Monitoringo vietų parinkimo principai ir pagrindimas27
  • 1.5.6 Monitoringo vietų skaičius ir jų išdėstymo schema GIS pagrindu27
  • 1.5.7 Metodai ir procedūros28
  • 1.5.8 Dirvožemio užterštumo vertinimo kriterijai29
  • 1.6 Triukšmo monitoringas29
  • 1.6.1 Triukšmo būklė30
  • 1.6.2 Monitoringo objektai30
  • 1.6.3 Stebimi parametrai30
  • 1.6.4 Stebėjimų periodiškumas30
  • 1.6.5 Monitoringo vietų parinkimo principai ir pagrindimas31
  • 1.6.6 Monitoringo vietų skaičius ir jų išdėstymo schema GIS pagrindu31
  • 1.6.7 Metodai ir procedūros31
  • 1.6.8 Triukšmo vertinimo kriterijai32
  • 1.7 Monitoringo duomenų bei ataskaitų teikimo forma, terminai, monitoringo duomenų ir ataskaitų gavėjai32
  • 1.8 Programos įgyvendinimo grafikas32
  • 2. FININĖS TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONIŲ SKAIČIAVIMAS IR PARINKIMAS35
  • 2.1 Triukšmo mažinimo priemonių artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje skaičiavimas36
  • 2.2 Triukšmo mažinimo priemonių artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje skaičiavimas36
  • IŠVADOS42
  • REKOMENDACIJOS43
  • LITERATŪRA44

Reziumė

Autorius
vi021
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Ekologija
Kaina
€9.24
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Kov 4, 2018
Publikuotas
2016 m.
Apimtis
44 psl.

Susiję darbai

Kruonio miestelio aplinkos ekologinis įvertinimas

Ekologija Referatas 2014 m. pantera21
Ekologija - mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų tarpusavio santykius ir jų santykius su gyvenamąja aplinka. Šis mokslas nagrinėja organizmų, rūšių, jų populiacijų, bendrijų bei...

Atliekų tvarkymo kursinis projektas

Ekologija Referatas ema2016
Biodegraduojančios atliekos daro labai didelį poveikį klimato kaitais, todėl jos skiriamos į atskirą atliekų tvarkymo srautą. Kasmet Europos Sąjungoje susidaro apie 200 milijonų...

Tvariosios miškininkystės kursinis projektas

Ekologija Kursinis darbas 2013 m. giedriusnote3
Miškas – vienas svarbiausių biosferos elementų, kurį sudaro medžių, krūmų, žolinės augalijos bendrijų tarpusavio sąveika su gyvūnija bei dirvožemiu, veikiančios viena kitą ir...