Nepilnamečių nusikalstamumas Lietuvoje ir Airijoje

Temos aktualumas. Nusikalstamumas, kaip socialinis reiškinys, yra visos visuomenės problema ir būdingas visoms be išimties pasaulio šalims. Tai viena aštriausių problemų visuomenėje, kadangi paliečiami gyvybiškai svarbūs, liečiantys kiekvieną žmogų klausimai. Nusikaltimai byloja apie disfunkcinius procesus visuomenėje, apie pažeistą visuomenės narių solidarumą. (Dobryninas A., Gaidys V., 2004). Tačiau skaudžiausias yra jaunimo nusikalstamumas - kai kuriose ES šalyse paaugliai padaro net 22 proc. visų nusikaltimų. Lietuvoje 1990 – 2009 metais jaunuoliai, priklausantys 14–24 metų amžiaus grupei, padarė 41,6 proc. – 48,3 proc. nusikalstamų veikų bendro nusikaltimų skaičiaus.Vis sparčiau plintančios nepilnamečių nusikalstamos veikos lyg voratinkliu pančioja kiekvienos šalies siekį stiprinti socialinį, ekonominį, teisinį ir kultūrinį vystymąsi. (Kiškis A., 2006: 33)

Darbo problema. Lietuvoje vykdomos nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos programos nėra nuoseklus ir pastovus procesas, didžiosios daugumos programų trukmė labai trumpa, todėl nusikalstamumas mažėja labai lėtai.

Darbo tikslas - aptarti Lietuvoje vykdytas bei vykdomas nusikalstamumo prevencijos programas, nusikalstamumo statistiką, taip pat Airijos nepilnamečių nusikalstamumo situaciją ir pateikti galimas alternatyvas, kaip būtų galima pagerinti Lietuvos jaunimo nusikalstamumo prevenciją.

Uždaviniai:

1. Apibrėžti, kokie veiksniai lemia nepilnamečių nusikalstamumą;

2. Išsiaiškinti prevencinių programų veiksmingumą;

3. Pasiūlyti tinkamiausias alternatyvas problemai spręsti;