Sanacinis režimo įsitvirtinimas ir jo bruožai Antrojoje Lenkijos Respublikoje

Tarpukario Lenkija buvo valstybė, turėjusi nemažai problemų, jos demokratinė sistema buvo chaotiška, vyko vidaus kova ir nuolatinės rietenos. Demokratija Lenkijoje galima sakyti buvo tiktai formali. Visa ši situacija Pilsudskio akyse buvo blogis, jo tikslas buvo apvalyti bei išgydyti Lenkijos politiką nuo taip vadinamos Seimokratijos. Autoritarinis režimas buvo įvestas beveik visose po Pirmojo pasaulinio karo naujai susikūrusiose valstybėse, išskyrus Čekoslovakiją ir Suomiją. Lenkija taip pat nebuvo išimtis, čia autoritarinis režimas buvo įtvirtintas 1926-iais. Žinoma, pareikalavęs daug aukų, per kelias gatvės kautynių dienas, kariškiams padedant, nuvertus prezidentą ir paleidus parlamentą – Valstybinis perversmas Lenkijoje įvyko 1926-ųjų gegužės 12-ąją. Buvo įvesta taip vadinama sanacija, kuri tęsėsi nuo Pilsudskio atėjimo į valdžią iki pat 1939-ųjų rugsėjo okupacijos. Tai reiškė, kad buvo siekiama grįžti prie politinės sveikatos, apsivalyti nuo korupcijos, rietenų tarp partijų bei parlamentinės anarchijos. Nors Pilsudskis ir neuždraudė politinių partijų ir parlamento veiklos, bet jų veikla buvo gerokai suvaržyta.[1]

Šio rašinio tikslas – visų pirma išsiaiškinti kaip įsitvirtino sanacija, kokie veiksmai ir pastangos buvo įdėtos tam, kad tai įvyktų. Taip pat svarbu yra išsiaiškinti sanacinio režimo subtilybes, kokią įtaką tai darė tuometiniam Lenkijos gyvenimui.

Tyrimo uždaviniai – pirmojoje dalyje aptarti valstybinio perversmo Lenkijoje aplinkybes, kaip įsitvirtino sanacinis režimas. Antrojoje dalyje bus aprašomi minėtojo valstybinio perversmo padariniai, tai yra pats sanacinis režimas.

[1] „Tarpukario demokratijos ir diktatūros“ // http://www.licejus.lt/~xviib/dyzel/istorija/tarpukario.demokratijos.ir.diktaturos.pdf prisijungimo laikas 2011-12-10