Lenkijos ir Lietuvos bajorės: aprangos panašumai

Kuo yra svarbus drabužis? Drabužis yra pirminis vizualus žmogaus reprezentantas. Drabužiu, bendromis jo formomis, žmogus išreiškia ne tik savo idealus, bet ir savo socialinę, turtinę padėtį. Drabužis ryškiai atspindi socialinius žmonių santykius. Apranga gali padėti išsiaiškinti daug istorinių procesų. Drabužis, kurį dėvi žmogus yra ne tik viešai naudojamas simbolis, bet kartu jis yra bendravimo priemonė, per drabužį formuojamas žmogaus atvaizdas, kurio siekiama pagarbos, prestižo ar pritarimo. Todėl šiame darbe dėmesys bus sutelktas į bajorijos luomą, kuriam drabužis buvo ne tik praktinis ar estetinis pagrindas, bet ir įrankis luomui atspindėti. Apranga unikali tuo, jog jai nereikia bendros kalbos ar supratimo, ji kalba pati už save. Todėl per drabužių madą pasireiškia masinės kultūros formos. Todėl drabužis ir įgalina pažinti žmonių pasaulėžiūrą. Neatsitiktinai šio darbo objektu pasirinkta bajorų luomo aristokratijos moterų apranga, kaip jau minėta šiam luomui drabužis turėjo ne tik savo praktinę reikšmę. Apsiribojama tik moterų apranga, kadangi bajorijos vyrų tarpe buvo ilgai dėvimas sarmatiškas kostiumas, atsiribojant nuo vakarietiškų madų, apie Lenkiją galima pasakyti tą patį. O turtingos bajorės buvo atviros madų naujovėms, jų aprangai vakarietiška mada darė didelį poveikį. Apsiribojama XVI –XVII amžiais, tai verčia daryti istoriografijos trūkumas. Šie chronologiniai rėmai svarbūs ir todėl, jog XVI a. LDK bajorių aprangoje ėmė reikštis vakarietiška mada, ji keitė iki tol dominavusį sarmatišką stilių.