Vyriška ir moteriška bajorijos apranga: sociokultūriniai skirtumai

Drabužis yra pirminis vizualus žmogaus reprezentantas. Drabužiu, bendromis jo formomis, žmogus išreiškia ne tik savo idealus, bet ir savo socialinę, turtinę padėtį. Drabužis ryškiai atspindi socialinius žmonių santykius. Apranga gali padėti išsiaiškinti gana daug žmogaus gyvenimo sferų bei istorinių procesų. Todėl šiai temai nagrinėti, apranga ir jos mados, yra labai svarbus objektas. Pasirinktas darbo temos objektas yra ne apranga apskritai, o būtent bajorų luomo moterų devėsena. Šaltinių bei istoriografijos trūkumas verčia apriboti temą XVI – XVII amžiais. Šie chronologiniai rėmai svarbūs ir dėl to, jog XVI a. bajorijos luomo vyrai įteisino savo „aukso laisves“, demokratiją, susipriešindami su visa LDK aristokratija ir valdovu, pasirinko sarmatišką kostiumą, kuris šį luomą išskyrė iš kitų, bet tuo pačiu tapo vienijančiu simboliu luomo viduje. Bajorai išskirtinę savo padėtį akcentavo vizualine išraiška – per sarmatišką kostiumą. Tuo tarpu apie bajorų luomo moteris to pasakyti negalima. Jos, priešingai nei vyrai, pasirinko vakarietišką madą, su populiarias renesanso ir baroko atspindžiais. Čia kyla nagrinėjamos temos problematika, kodėl bajorėms nereikėjo išskirtinio sarmatiško kostiumo, kodėl jos pasirinko vakarietišką aprangą ir dėl kokių priežasčių, būtent XVI amžiuje, išsiskiria bajorijos luomo lyčių apranga.