Nedarbas Lietuvoje

Šiandieninėje visuomenėje kyla įvairiausių ekonominių, politinių, socialinių problemų. Tai lemia įvairūs demografiniai pokyčiai, taip pat didelė žmonių įtaka. Kiekvienai šaliai labai svarbu turėti gerai išsivysčiusią ekonomiką, kuri būtų ne tik stabili, bet ir auganti. Tačiau kaip bebūtų gaila, beveik visas Europos Sąjungos šalis, tarp jų ir Lietuvą, kamuoja didžiausia makroekonominė problema – nedarbas. Ši didžiulė problema sukelia žmonių psichologinį diskomfortą, nes darbo vieta yra ne tik žmogaus socialinio statuso užtikrinimo pagrindas, bet ir pilnavertiškumo bei pajamų šaltinis. Kuo darbo rinka šalyje yra labiau sustingusi, tuo labiau atsiliepia ne tik žmonių gyvenimui, bet taip pat ir pačiam šalies ekonomikos lygmeniui. Natūralu, kad kuo nedarbo lygis šalyje yra mažesnis, tuo šalies ekonominis aktyvumas yra didesnis. Daugelis šalių, stengiasi spręsti šią problemą, tačiau naujų darbo vietų steigimas yra gan ilgas procesas, o jų sukūrimas dar neužtikrina nedarbo lygio mažėjimo. Daugelis politikų, įvertindami ekonomikos būklę ar ekonominės politikos efektyvumą, nedarbo lygį vertina kaip vieną ekonomikos „sveikatos” rodiklių. Ekonomistai tyrinėja nedarbą, norėdami nustatyti jo lygį, priežastis, makroekonominius ir mikroekonominius nedarbo nuostolius, parengti ir tobulinti vyriausybės užimtumo politiką. Aukštas nedarbo lygis – viena didžiausių ekonominių ir socialinių XXI amžiaus pradžios problemų beveik visose pasaulio valstybėse. Šiuo metu vien Europos Sąjungai priklausančiose valstybėse yra per 14 mln. bedarbių.

Darbo tikslas: Išanalizuoti nedarbą, kaip reiškinį, ir nedarbo lygį Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

• Aptarti, kas yra nedarbas;
• Išanalizuoti, kokios yra nedarbo rūšys, formos ir lygiai;
• Apžvelgti, kaip kinta nedarbo lygis Lietuvoje;
• Pateikti pasiūlymų, kaip mažinti nedarbo lygį.