Rusijos reformos XIX a. viduryje

Įvadas

Pasak Abbott Gleason , per pastaruosius du dešimtmečius JAV ir mažesnė dalis Vokietijos mokslininkų pagaliau sutelkė dėmesį į senojo rėžimo institucijas Rusijoje. Visada buvo manoma, kad Didžiosios reformos, yra svarbi tema, tokia nuomonė buvo primta iš "liberalios" istoriografijos, vėlyvosios Rusijos imperijos. Didžiosos reformos visada buvo svarbi tema, kalbant apie Rusijos revoliucijos istoriją; kadangi daugelio amerikiečių istorikų vaizduotę užėmė galimi faktai ir apsvarstymai dėl revoliucijos, natūralu, kad didžiosios reformos, buvo pateikiamos tokiu pat svarbumu kaip pavyzdžiui, Pirmasis pasaulinis karas. Platesniu požiūrių revoliucija vyko, nes Rusija nesugebėjo greitai ir visiškai prisitaikyti prie pokyčių kurie iškilo po 1861 metų . Rusijoje XIX a. pirm. pusėje nuolat iškildavo svarbus klausimas dėl valstiečių padėties. Krymo karas, vykęs 1853 – 1856 m., kuriame Rusijos imperija kovojo prieš Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Osmanų imperiją ir Sardinijos karalystės sąjungą, taip pat 1855 m. į karą prieš Rusiją prisijungė Švedijos – Norvegijos karalystė. Rusijai Krymo karas buvo nesėkmingas, po jo paaštrėjo socialiė ir politinė padėtis, taip pat ši nesėkmė sukėlė valdymo krizę imperijoje. 1855 m. Rusijoje caru tapo Aleksandras II –asis. Rusijos kaimas buvo nualintas, mažai trūko, kad kiltų naujas valstiečių karas. Ilgai užsibuvusi baudžiava stabdė krašto pažangą. Naujasis caras Aleksandras II –asis, kuris valdė 1855 – 1881m. ėmėsi reformų. Jis viešai pareiškė Maskvos bajorijai, kad teks naikinti baudžiavą. 1857 m. pr. buvo įsteigtas slaptasis komitetas baudžiavos panaikinimui rengti ir taip pat svarstyti. Bet valdžia norėjo parodyti, kad baudžiavos panaikinimas yra savanoriška bajorijos auka ir tai daroma jos iniciatyva. Tačiau baudžiavos panaikinimas ne vienintelė Aleksandro II – jo įvykdyta reforma. Šio darbo tikslas išsiaiškinti reformų pasėkmes. Naudodamasi analitiniu metodu, darbe aptarsiu:1. Aleksandro II –jo valdymo laikotarpį;2. Baudžiavos panaikinimą;3. Autonomija universitetams;4. Zemstvų ir miestų reformą;5. Teismų reformą;6. Karinę reformą;7. Dūma (1870 m.).

Aleksandro II – jo valdymo laikotarpis

Aleksandras II – asis Donatas (1855 – 1881 m.) Rusijos imperatorius, Nikolajaus I –jo ir Aleksandros Fiodorovnos vyriausias sūnus. Aleksandras II –asis sostą paveldėjo 1855m. kai mirė jo tėvas, tuo metu Rusija kariavo Krymo kare. Paryžiaus taikos sutartimi 1856m. Krymo karas buvo užbaigtas. Ši taika susilpnino Rusijos padėtį Rytuose, tačiau šalis vistiek atsigavo po šio pralaimėjimo dėl atsargios bet atkaklios imperatioriaus vidaus ir užsienio politikos. Pasibaigus Krymo karui, buvo tęsiamas Kaukazo tautų užkariavimas, taip pat didelės teritorijos tarp Kaspijos ir Aralo jūrų (Turano žemumos – lygumų teritorijos dabartinio Kazachstano vakaruose, prie Kaspijos ir Aralo jūrų. Jos apima ir Syrdarjos žemupį, o taip pat dabartinės Karakalpakijos teritorijas Uzbekistane) pateko Rusijos valdžion ir buvo iš dalies okupuotos.