Vytauto laikų reformos ir jų įtaka tolesnei LDK valstybės ir visuomenės struktūrai

Vytautas Didysis, gimęs Senųjų Trakų piliavietėje apie 1350 metus per savo valdymo laikotarpį išplėtė LDK valstybės teritoriją iki maksimaliausios Lietuvos istorijoje, jo moderni politika, tvirtas charakterio būdas, gebėjimas išnaudoti menkiausias galimybes užtikrino Vytauto Lietuvos saugumą ir klestėjimą ateityje. Šiame darbe pabandysiu apžvelgti Vytauto, Lietuvos didžiojo kunigaikščio laikų reformas ir jų įtaką tolesnei LDK valstybės ir visuomenės struktūrai. Tokios temos analizavimas ir nagrinėjimas yra naudingas bei aktualus kai kalbame apie LDK istoriją ir jos raidą. Pati Vytauto vidaus ir užsienio politika paliko ryškų pėdsaką apskritai ne tik Lietuvos istorijoje, bet ir visos Europos istorijoje. Adolfo Šapokos, Zenono Ivinskio, Valentino Dėdino ir kt. knygoje apie Vytautą rašoma: „Vytauto mirtis buvo minima ir už Lietuvos sienų. Krokuvoj per egzekvijas Šv. Jonas Kantas pasakė pamokslą, kuriame gyrė Vytauto teisingumą, tvarkingumą, kilnumą ir jį statė šalia žinomų visam pasauliui vyrų. Jo atminimo – kalbėjo pamokslininkas – niekas neišplėš iš mūsų širdžių, nes mirė valdovas, kuris tikrai per 40 metų padarė didelę įtaką Rytų Europos likimui, Prūsų ir Livonijos Ordinams ir savo genijum nekultūringą Lietuvą padarė europėjišką, surišo ją su katalikų Bažnyčia, Vakarais ir Europos kultūra. Tiesa, pamokslininkas nemini to fakto, kad Vytautas ir Lenkijos likimui turėjo didelės įtakos. Iš Lietuvos ji pasiėmė daug jėgų ir ją apsaugojo nuo totorių ir kryžiuočių naikinimų. Žodžiu, mirė vyras, kuris turėjo didelių nuopelnų ne tik savo kraštui, iškeldamas jį į kultūringų kraštų tarpą, bet ir Lenkijai ir visai Europai.“[1] Tais, viduramžių laikais, Vytautas buvo vienas iš galingiausių Europos valdovų, todėl natūralu, kad jo sprendimai darė nemenką įtaką ir visai Europai. Tinkami ir laiku priimti didžiojo kunigaikščio sprendimai nulėmė tai, kad LDK ir toliau išliko, vystėsi dar didesniu pagreičiu, jo taktika sudarė tvirtą vystymosi pagrindą tolesnei LDK ateičiai. Kas buvo pakeista, kas įvykdyta, kokios buvo to priežastys bei pasekmės? Tai ir bus bandoma apžvelgti, o šio tyrimo objektas – Vytauto laikų reformos.

Šio tyrimo tikslas – visų pirma įvardinti reformas bei kitus pakitimus įvykdytus Vytauto valdymo laikotarpiu, atskleisti Vytauto politiką. Taip pat atskleisti šių reformų įtaką ne tik tam laikotarpiui, kuriame valdė Vytautas didysis, bet ir visai LDK ateičiai.

Tyrimo uždaviniai – pirmojoje dalyje aptarti bendrą Vytauto įdirbį LDK, suvokti jo svarbą bei išskirtinumą. Antrojoje aptarti LDK reformavimo temą, pastebėti kuriose srityse Vytautas galėjo daryti didžiausią įtaką ir paskutiniojoje dalyje aprašyti Vytauto nuopelnus kultūrinėje srityje.

Šiame tyrime pasiremsiu Jozefo Pficnerio antrojo leidimo knyga „Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas kaip politikas“, Edvardo Gudavičiaus „Lietuvos europėjimo keliais“ sudarytą Alfredo Bumblausko ir Rimvydo Petrausko, Zenono Ivinskio „Lietuvos istorija Iki Vytauto Didžiojo mirties“ bei „Vytautas Didysis“ parašyta Adolfo Šapokos, Zenono Ivinskio, Valentino Dėdino ir kt. Taip pat keliais straipsniais istorine tematika internete. Jų pakako įvykdyti pagrindines užduotis bei atskleisti tyrimo tikslą. Beveik visose labiausiai pabrėžiamas Vytauto gebėjimas pasinaudoti menkiausiomis galimybėmis bei jo valstybės centralizavimas.

[1] Adolfas Šapoka, Zenonas Ivinskis, Valentinas Dėdinas ir kt. „Vytautas Didysis“ (Vilnius: „Vyriausioji Enciklopedijų Redakcija“, 1988) p. 233-234