Europos Sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimas ir problemos Lietuvoje

Lietuvai skiriama ES struktūrinių fondų parama suteikia galimybes įgyvendinti nacionalinį ilgalaikį tikslą – užtikrinti nenutrūkstamą šalies ūkio augimą ir mažinti ekonominio išsivystymo netolygumus tarp Lietuvos ir ES vidurkio. Šiuo tikslu siekiama pagerinti Lietuvos ūkio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklius ir sukurti kuo daugiau naujų geresnių darbo vietų. Nuo Lietuvos įstojimo į ES iki 2011 m. pabaigos į Lietuvos ūkį jau yra investuota 16,362 mlrd. Lt ES struktūrinių fondų paramos, o iki 2015 m. pabaigos turėtų būti panaudota dar 12,65 mlrd. Lt.

Taigi ES struktūrinių fondų lėšų Lietuvoje panaudojimo tema yra svarbi dėl keleto priežasčių. Visų pirma dėl to, jog Europos Sąjungos parama yra didelė savo apimtimi, ji turi didelę įtaką valstybės sektoriaus finansams bei privačiame sektoriuje daromiems sprendimams.

Antra – Europos Sąjungos paramos lėšų paskirstymas yra vykdomas per valstybės institucijas. Tai atveria vietos diskusijoms apie ES lėšų panaudojimo kryptis, jų efektyvumą, galimybę tobulinti ES lėšų panaudojimo procesus siekiant didesnės lėšų įsisavinimo naudos. Lietuvai narystė ES atveria naujas perspektyvas, padeda siekti išsivysčiusių šalių lygio ir užtikrina piliečių gerovę. ES parama naudojama įvairiose srityse tokiose kaip žemės ūkio, pramonės, verslo, sveikatos bei daugelyje kitų. Tai savo ruožtu paspartins ekonominę pertvarką. Lietuva turi galimybę pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama, kuri Lietuvai tampa viešųjų, politinių bei visuomeninių diskusijų objektu. Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama Lietuvai ženkliai prisideda prie spartaus šalies ekonomikos augimo, tačiau paramos panaudojimo procese susiduriama su daugeliu efektyvumą mažinančių problemų, t.y. žemas paramos įsisavinimo lygis kai kuriose srityse yra dėl administruojančių institucijų mažo dėmesio i dalykinius ir turinio aspektus, tuo pačiu sureikšminant biurokratizmo aspektus.

Darbo tikslas: Išanalizuoti Europos Sąjungos paramos įsisavinimo rodiklius Lietuvoje,

jų įtaką Lietuvos ekonomikai, iškelti ir palyginti žemo įsisavinimo lygio priežastis ir problemas,

ir pateikti jų sprendimo būdus.