Finansų krizė euro zonoje: pinigų sąjungos finansų krizės ypatybės

Money rules the world“ (liet. pinigai valdo pasaulį). Dar XX a. pradžioje rašytojo Robert Walser ištartoje frazėje išties glūdi daug tiesos: nuo pat seniausių Antikos laikų žmonės nieko negalėdavo gauti dykai. Iš pradžių vyravusius mainus pakeitė 700 m. pr. Kr. atsiradusios monetos, jas – popieriniai pinigai. Žingsnis po žingsnio pinigai ir asmeniniai finansai tapo ne tik neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalimi, bet ir vienu svarbiausių ekonomikos mokslo tyrimo objektu. Visgi, kartu su pinigais atsirado ir visos su jais susijusios problemos. Viena esminių problemų, su kuria tenka susidurti privatiems asmenims yra pinigų stygius, o valstybių atžvilgiu šį stygių ir įsiskolinimą galima pačia plačiausia prasme vadinti nuosmukiu arba finansų krize.

Dabartiniais kapitalistiniais laikais finansų krizės nėra retas reiškinys pasaulyje – vien 20 amžiuje galima išskirti bent 12 itin svarbių ir reikšmingų krizių, sukrėtusių pasaulį. Į šį sąrašą įeitų 1929-1933 m. vykusi Didžioji depresija, 1973 m. Naftos krizė, 1982 m. Skolų krizė, 1998m. Rusijos krizė, 2001 m. Turkijos krizė, bei, be abejo, 2007-2009 Pasaulinė finansų krizė[1],[2]. Visgi, 2009 m. Europą sukausčiusi ir visas jos valstybes vienaip ar kitaip paveikusi Euro zonos finansų krizė buvo pirma tokio pobūdžio regioninė krizė Europoje. Euro zonos, arba kitaip Europos skolų, krizė, euro zonos šalims tapo savotišku išbandymo egzaminu, kuriuos buvo tikrinamas jų tarp-institucinis stabilumas. Ekonomistų 2010-aisiais prognozuotas ir lauktas euro zonos ekonomikos pakilimas buvo lydimas Graikijos nemokumo, konkurencingumo praradimo, ir dėl to sulėtėjusio augimo, didelių PIIGS (Portugalija, Italija, Airija, Graikija ir Ispanija) šalių skolų, išorinio deficito. Europa atsidūrė sudėtingoje situacijoje, iš kurios norint išbristi derėjo kuo greičiau rasti veiksmingų sprendimo priemonių. Ir nors atrodo, jog šalys šį krizės egzaminą išlaikė ir pajėgė atsitiesti, tačiau ši krizė net didžiausius skeptikus privertė garsiai įvardinti ES egzistuojančias ir naujai iškilusias problemas ir sunkumus - pavyzdžiui, didesni biudžeto deficitai, atsiradę dėl krizės, suponavo atskirų šalių skolų didėjimą, o lėtai augantis ekonomikos potencialas pablogino skolų dinamiką[3].

Kaip jau minėta, regioninė Europos krizė buvo pirmas tokio pobūdžio reiškinys Europoje, tačiau nors Europos politikų pastangos ir jų priimti politiniai ir instituciniai sprendimai, leidžia tikėtis teigiamų permainų, visgi manoma, kad krizės pasekmės bus jaučiamos ilgus metus. Svarbu suprasti kad situacijos neapibrėžtumą, šiuo atveju, lemia ne tik ekonominė padėtis, bet ir tokie įvykiai, kaip atskirose ES šalyse vykstantys rinkimai[4]. Pavyzdžiui, 2015 m. Graikijoje įvykę rinkimai Europos lygiu pirmiausia svarbūs todėl, kad prieš viešųjų išlaidų karpymo politiką pasisakančios partijos laimėjimas gali tapti paskata analogiškiems politiniams judėjimams kitose ES šalyse, jau nekalbant apie kitus politinius niuansus, tokius kaip pasitikėjimas euro stabilumu, bendros valiutos išlaikymo klausimas ar dėl vidaus ginčų sumenkęs gebėjimas reaguoti į įvykius Rytų Europoje ar Artimuosiuose Rytuose[5]. Didelių skolų našta dar daug metų slėgs valstybių pečius, nors „Europos Centrinio Banko likvidumo paskolos, fiskalinės drausmės sutartis ir kiti susitarimai nukreipia Europą tinkama kryptimi“[6], todėl svarbu analizuoti ir suprasti šią krizę, kalbėti apie jos ištakas, priežastis, pasekmes bei ypatybes.

Kalbant apie pinigų sąjungos finansų krizės ypatybes, kyla probleminiai klausimai: kokios yra finansų krizės ištakos, priežastys ir anatomija; krizės poveikis atskirų šalių ekonomikoms; finansų krizės „vadyba“ ir galimi krizės ateities vystymosi scenarijai. Visa tai ir suponuoja šio rašto darbo tikslą: išnagrinėti finansų krizės Euro zonoje – pinigų sąjungos finansų krizės ypatybes. Tikslui pasiekti suformuluoti darbo uždaviniai: peržvelgus ekonomines teorijas pateikti finansų krizių apibrėžimus bei joms būdingas tendencijas; aptarti svarbiausias finansų ir ekonomines krizes pasaulio istorijoje; išanalizuoti Euro zonos krizės aspektus; pateikti krizių valdymo būdus teoriniu aspektu; aptarti Euro zonos krizės ypatybes ir trumpai apžvelgti ateities perspektyvas.

[1] Thomas A. Pugel, International economics, 15th edition, New York: New York university, 2012, 519-526.

[2] Rasa Lukaitytė, „Ekonominės krizės: nuo Didžiosios depresijos iki JAV finansų rinkų kracho“, publikuota delfi.lt, internetinė prieiga: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/ekonomines-krizes-nuo-didziosios-depresijos-iki-jav-finansu-rinku-kracho.d?id=18785461#ixzz3aO5AGRrH [Žiūrėta 2015 05 15].

[3] Jolita Radzevičiūtė, „Monetarinė sistema: trūkumai ir reformos”, Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2010. Nr. 22 (3).

[4] Nerijus Mačiulis interviu. Internetinė prieiga: https://www.manofinansai.lt/lt/aktualijos/279/euro-zonos-skolu-krize-klausimai-ir-atsakymai [Žiūrėta 2015 05 17].

[5] Liutauras Gudžinskas. Rinkimai Graikijoje. Du vertinimai. Internetinė prieiga: http://www.tspmi.vu.lt/tinklarastis/2015/01/l-gudzinskas-rinkimai-graikijoje-du-vertinimai/ [žiūrėta 2015 05 24].

[6] Mačiulis, Internetinė prieiga: https://www.manofinansai.lt/lt/aktualijos/279/euro-zonos-skolu-krize-klausimai-ir-atsakymai [Žiūrėta 2015 05 18].