Finansų krizės įtaka Lietuvos finansų rinkos dalyviams

Temos naujumas ir aktualumas. Finansų rinka yra labai svarbi kiekvienos valstybės finansų sistemos dalis, nuo kurios labai priklauso šalies ekonominio išsivystymo lygis, jos finansinis stabilumas, bendros ūkio raidos tendencijos. Finansų rinka vaidina itin svarbų vaidmenį perskirstant finansinius išteklius tarp subjektų, turinčių jų perteklių ir tų, kuriems šių lėšų trūksta. Taigi finansų rinka užima svarbią vietą efektyviai perskirstant finansinius išteklius ir siekiant juos panaduoti kuo racionaliau ir naudingiau šalies ūkiui ir ekonomikai. Glaudus finansų rinkos ir valstybės ekonomikos ryšys bei tarpusavio priklausomybė dažnai yra nepakankamai įvertinami. O tuo tarpu finansų rinkų problemos gali sąlygoti labai sunkius padarinius valstybės ekonomikos raidoje ir atvirkščiai, valstybės ekonominė būklė veikia finansų rinką. Pavyzdžiui, galima paminėti, kad finansų rinkoje verslo įmonės labai dažnai ieško finansavimo šaltinių – jie veikia kaip vertybinių popierių (akcijų) emitentai ir leisdami akcijų emisijas tikisi pritraukti finansinių išteklių savo veiklai vykdyti ir plėtoti. Tačiau jeigu šiame mechanizme atsiranda trikdžių ir dėl tam tikrų priežasčių (pavyzdžiui, dėl finansų krizės) įmonėms tampa labai sudėtinga akcijų emisijos pagalba pritraukti lėšas, tai smukdo ir jų verslą, o makroaspektu – bendrą šalies ekonominę situaciją. Be to, blogėjant makroekonominei būklei, blogės ir finansų rinkos rodikliai, kadangi tiek norintieji gauti papildomą finansavimą, tiek investuotojai labai atsargiai vertins veiklos finansų rinkoje perspektyvas. Trumpiau tariant, reikia tinkamai įvertinti finansų rinkos reikšmę ir svarbą valstybės, atskirų pramonės sektorių, verslo įmonių ir eilinų namų ūkių mastu. Tinkamas finansų rinkos funkcionavimas skatina ekonomikos augimą, o jo trikdžiai sukelia labai žymius neigiamus padarinius. Akvaizdu, kad finansų rinką apėmusi finansų krizė gali  sukelti skaudžių pasekmių ne tik pačiai finansų rinkai (finansų rinkos dalyviams), bet ir visos šalies  ar netgi regiono ar pasaulio mastu.

 Ši tema yra nauja ir aktuali, kadangi ji apima neseniai prasidėjusį ir iki šiol besitęsiantį ekonominį reiškinį: 2008 m. (kai kurių mokslininkų vadinamą 2007 – 2009 m.) finansų krizę ir jos įtaką Lietuvos finansų rinkos dalyviams. Dėl to, kad ši finansų krizė yra neseniai prasidėjęs reiškinys, ši problema dar nėra pakankamai ištirta, jai reikėtų skirti daugiau dėmesio ir nuodugniai ištirti šią krizę, jos priežastis ir indikatorius. Be to svarbu sukurti ir tinkamą šios krizės įveikimo modelį ir numatyti valstybinio reguliavimo būdus siekiant išvengti panašių finansų krizių astiradimo ateityje. Nors šiuo metu mokslininkai stengiasi išsiaiškinti esamosios finansų krizės prielaidas bei priežastis, bando prognozuoti jos pasekmes, šios problemos tyrimui ir sprendimui trūksta sisteminio ir nuoseklaus ištyrimo.       

Darbo (tyrimo) tikslas: išanalizuoti 2008 m. finansų krizės įtaką Lietuvos finansų rinkos dalyviams.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti finansų rinkos sampratą;
2. Išanalizuoti finansų krizės sampratą;
3. Išanalizuoti 2008 m. finansų krizės teorinius aspektus;
4. Išanalizuoti 2008 m. finansų krizės įtakos Lietuvos finansų rinkos dalyvių veiklai tyrimo duomenis.

Tyrimo objektas: finansų rinkos dalyviai; tyrimo dalykas: finansų rinkos dalyvių finansinių rodiklių pokyčiai finansų krizės metu. 

Darbo metodai:

• Mokslinės ir analitinės literatūros analizė ir susisteminimas;
• Statistinių duomenų analizė ir interpretacija;
• Kokybinė turinio analizė, siekiant nustatyti, kokios priežastys lėmė statistinių rodiklių kitimą.

 Darbui naudota literatūra, informacija. Šiam darbui parengti buvo naudojamasi moksline literatūra, moksliniais, analitiniais bei periodiniais straipsniais, įvairių finansų rinkų dalyvių bei juos prižiūrinčių institucijų interneto tinklalapiais ir kt. Labai didelę išanalizuotos literatūros dalį sudaro užsienio šalių šaltiniai (anglų, rusų, prancūzų kalbomis) – panaudojant šiuos šaltinius buvo siekiama atlikti kuo išsamesnę teorinę analizę. Tyrimui reikalinga medžiaga (empiriniai duomenys) buvo renkama iš Lietuvos Banko, Vertybinių popierių komisijos, Lietuvos komercinių bankų  ir kitų finansų įstaigų tinklalapių.