Kojų protezai

Galūnių protezavimas – tai medicininių ir socialinių veiksnių kompleksas, skirtas atstatyti anatominius ir funkcinius ţmogaus defektus pritaikius protezus ar kitas ortopedines priemones. (“Sveikatos mokslai” 2002 Nr. 3 p. 62). Išoriškai pritaikytas įtaisas (ortezas ar protezas), naudojamas visiškai arba iš dalies nesančiai, nevisavertei apatinės arba viršutinės galūnės daliai pakeisti. Aukštos kokybės protezas leidţia pacientui savarankiškai gyventi ir dirbti. Išorinis įtaisas susideda iš vienos ar kelių dalių. Jis dedamas ant visos apatinės arba viršutinės galūnės, ant kūno, galvos, kaklo arba ant šių kūno vietų dalies ir ant tarpinių jungčių. Tai ortopedinė priemonė, padedanti atlikti biomechanines funkcijas, padeda sugrąţinti arba pakeisti ţmogaus atraminio judėjimo aparato paţeistas, prarastas funkcijas ir atkuria amputuotos galūnės išorinį vaizdą. Protezinis arba ortezinis įtaisas turi būti pakankamai stiprus, kad atlaikytų apkrovas ir deformacijas, kurios pasitaiko įprasto naudojimo metu. (Andţela Šešok “Medţiagos medicinoje” 2012 p. 92).

Apatinės galūnės amputavimas smarkiai keičia energijos pasiskirstymą sveikos ir protezuojamos bigės raumenyse. Po šlaunies amputacijos raumenų energija maţėja 60-66%, todėl liekamieji bigės raumenys priversti dirbti daugiau ir taip kompensuoti prarastus, atsiranda raumenų nuovargis. A. P. Kuţekin, B. S. Farber ir kiti autoriai nurodo, kad neįgalusis su protezu, per dieną nueinantis 5 kilometrų atstumą, dėl nuovargio reikalauja 18 – 20 MJ energijos papildymo. Norma tokiomis sąlygomis – 5MJ. Neįgaliuosius galima priskirti prie ţmonių dirbančių sunkų fizinį darbą. Todėl pagrindinė protezavimo uţduotis – kiek įmanoma geriau atkurti prarasto organo funkciją ir grąţinti ţmogų į aktyvią darbinę veiklą. Amputacija pakeičia ţmogaus kūno segmentų inertines charakteristikas (masę, masės centrų padėtį, inercijos momentų dydį), o eisenoje stebima judesių asimetrija. Protezavimo praktika parodė, kad ligonis būna labiau patenkintas protezu, kuo maţesnė protezuotos ir likusios kojos ţingsnio asimetrija bei bigės minkštųjų audinių apkrovimas. (“Sveikatos mokslai” 2002 Nr. 3 p. 62).

Protezavimas yra viena iš medicininės reabilitacijos sistemos dalių. Jo efektyvumą nulemia daugybė veiksnių: amputacijos prieţastis ir lygis, paciento amţius, sveikatos būklė bei reabilitacijos priemonių kompleksas.