Šeimos ir teisės problemos LDK

Istorijos tema Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais kaip niekada anksčiau yra tapusi aktualiu diskusijų objektu. Turima galvoje ne tai, kad pati Lietuvos tautos praeitis buvo gana sudėtinga, o tai, kad atsiranda skirtingų ir kartais sunkiai suderinamų požiūrių ir interpretacijų.

Istorijos tyrimai ir praeities suvokimas yra glaudžiai susiję su dabartimi ir su tapatybe. Šių dienų istorikai mėgina persvarstyti skirtingų socialinių grupių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) visuomenės galias, teises (ar beteisiškumą).

1990 m. atkurta Lietuvos valstybė antrą kartą savo Konstitucijoje yra įtvirtinta kaip nepriklausoma demokratinė respublika, kurios aukščiausioji valdžia priklauso tautai. Tauta šią valdžią vykdo per Seimą, Respublikos Prezidentą ir Vyriausybę, Teismą. Šios Konstitucijos nuostatos Lietuvos valstybingumą įtvirtino pagal visuotinai pripažintą, vertinamą kaip pažangų, atitinkantį nūdienos visuomenės raidos teisinės valstybės modelį. Tačiau šio modelio ištakos - ir LDK kurtas valstybingumas.

Nepriklausomos Lietuvos naujoje istorijos kultūroje atgimė savas didysis pasakojimas: lietuviai savo nacionalinę savimonę ėmė puoselėti per savo kančių istoriją, kurioje LDK laikotarpis – svarbi valstybingumo idėjos atsiradimo, iškilimo ir vėliau lietuvių tautos nusilpimo epocha. (Potašenko, 2009).

Senosios Lietuvos valstybingumas, o vėliau ir istorija, paremta LDK egzistavimu daugiau nei penkis šimtmečius (XIII a. viduryje – XVIII a. pabaigoje). Su šiuo laikotarpiu siejama daug susiformavusių tradicijų, nuostatų. Būtent tai ir iššaukia kontraversiškus vertinimus, kurie, mokslininkų nuomone, turėtų patvirtinti arba paneigti kai kuriuos istorijos momentus. Tai liečia ir LDK socialinį gyvenimą – šeimos teisę, požiūrį į moteris ir vaikus, globą, santuoką, paveldėjimą ir pan.

LDK šeimos teisė šiuolaikiniuose moksliniuose darbuose dažniausia yra vertinama remiantis Lietuvos statutais (1529, 1566, 1588 m.). Lietuvos statutai – kaip teisės paminklas formaliai ir gana išsamiai atskleidžia LDK teisinę sistemą, teisės mokslo lygmenį ir tuo požiūriu vertintini bendrajame Vakarų Europos teisės raidos kontekste, nes čia slypi jų ištakos ir jie yra šios teisinės kultūros paveldas. (Andriulis, 2003)

Įvairios mažumos, atokesni regionai, kai kurios elito moterys, vaikai, didikų ir valstiečių kasdienybė, jausmai (pvz., Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija), skirtingas gyvenimo būdas ir net gyvūnai (pvz., katės) vaizduojami (tiksliau prikeliami iš užmaršties) ir reprezentuojami modernesniame lietuviškajame didžiajame naratyve[1] – LDK istorijos tyrimuose, o kartu – tai taip pat svarbu – neatsiejami ir nuo šių dienų lietuviškos tikrovės. Įvairialypis ir daugiakultūris požiūris į LDK istoriją leidžia ir kitiems žmonėms bei jų grupėms (ne tik lietuviams) šių dienų Lietuvoje pamatyti savo praeitį ir didžiuotis ja arba kritiškai ją įvertinti. Didieji naratyvai apibrėžiami kaip dramatiški lengvai papasakojami pasakojimai, tačiau pateikiantys ilgalaikės raidos linijas ir ideologinę žinią su konkrečiomis veikimo nuorodomis, sujungia mokslinius tyrinėjimus su visuomenės istorinės sąmonės vaizdiniais, apeliuodami į emocijas, jie tarnauja kolektyvinio identiteto kūrimui. (Bumblauskas, 2010).

Šiame referate bus nagrinėjama viena iš privatinės teisės šakų – šeimos teisė. Ji yra genetiškai, kaip ir pati šeima susijusi su beveik visais Lietuvos Statutų teisinėmis šakomis – baudžiamąja, administracine, civiline, taip pat teismo procesu. Šeimos teisė kadaise ir LDK privačiuose santykiuose tapo vienu iš būdų išsaugoti šeimoje dvasines, materialines vertybes ir jas paveldėjimo būdu perduoti savo palikuonims. Šeima buvo tarsi visų politinių, ekonominių, socialinių santykių reguliavimo centras, kartu taip pat ir atspindys.

Darbo objektas: šeimos ir teisės problemos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Tikslas ir uždaviniai:

1. Išnagrinėti Lietuvos Statutų ir kitų teisinių, literatūrinių šaltinių informaciją apie LDK šeimos institutą, santuokos sudarymą, turtinius santykius.
2. Tyrinėjant LDK gyvavimo laikotarpį, atskleisti tuo metu vyravusias šeimos ir teisės problemas.

Darbo metodai: mokslinės literatūros, istorinių, internetinių šaltinių analizė.