Pro-socialus elgesys ir moralinis vertinimas įvairiose kultūrose

Jeigu paklausčiau, kada paskutį kartą atlikote kažką gero kitam nesitikėdami jokio materialaus atlygio, turbūt galvotumėte neilgai. Daugumai pagalba kitam ar paprastos pastangos pagerinti žmogaus padėtį atrodo įprasta ir neatskiriama gyvenimo dalis. Nieko keista, toks elgesys – dar vadinamas pro–socialiu – būdingas kiekvienam žmogui. Tačiau ir be tyrimų aišku, jog šio elgesio pasireiškimo laipsnis kiekviename nėra vienodas, tad kas jį nulemia? Tėvai? Socialinė aplinka? Paveldimumas? O galbūt vienas iš itin svarbių aspektų – kultūra? Turbūt ne veltui „Science“ žurnalas šią prosocialumo problemą įtraukė į 25 svarbiausių dabartinių mokslinių klausimų sąrašą. Atrodo, jog gyvename vienoje žemėje, esame ta pati rūšis – žmogus, tačiau tiek pro–socialaus elgesio laipsnis, tiek įvairūs moraliniai vertinimai kardinaliai skiriasi. Juk taip dažnai nuvykę į kitą šalį negalime suprasti, kas kaip kur vyksta, kaip elgtis, stebimės vsisiškai skirtingomis reakcijomis bei reiškiamais jausmais į tuos pačius reiškinius. Dėl šių priežasčių Baumard iškėlė klausimą: Ar egzistuoja visiems žmonėms bendras teisingumo (sąžiningumo) jausmas – polinkis atsižvelgti į kitų interesus? Ar moralė turi kažkokius bendrus pamatus, ar kardinaliai skiriasi tarp kultūrų? Šiame rašto darbe ir bandysiu apžvelgti įvairius pro – socialaus elgesio skirtingose kultūrose atvejus bei kaip skiriasi moralinis šių atvejų bei šiaip gyvenimiškų situacijų vertinimas.