Žemės naudojimo teisė
Ištrauka
Žemės naudojimo teisė yra savarankiška subjektinė teisė, kuri reiškia, kad privačios arba valstybinės žemės naudotojas gali naudoti žemę ūkinei arba kitokiai veiklai, disponuoti žeme ir gauti iš jos pajamų. Žemės naudojimo teisės subjektu gali būti žemės savininkas arba asmuo, naudojantis ją pagal sutartį.
Žemės naudojimo teisės objektas yra Lietuvos Respublikos žemės fondas, kuris susideda iš tam tikrų kategorijų (rūšių) žemių. Žemė į šias kategorijas (rūšis) skirstoma atsižvelgiant į jos tikslinę naudojimo paskirtį.
Žemės naudojimo teisė įgyvendinama tik nustačius pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį. Tai reiškia, kad Žemės įstatymo tvarka, atsižvelgiant į žemės naudojimo tikslą, jos naudingąsias savybes, naudojimo sąlygas, nustatoma tikslinė žemės naudojimo paskirtis, pagal kurią ji turi būti naudojama.
Šio rašto darbo tikslas – analizuojant žemės naudojimo teisę reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus bei doktriną pateikti žemės naudojimo teisės sampratą ir turinį, aptarti pagrindines žemės savininkų ir naudotojų pareigas bei žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarką, išsiaiškinti specialiosios žemės naudojimo sąlygas bei apžvelgti LR teismų praktiką bylose dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pažeidimų.
Turinys
- Įvadas3
- 2. Žemės naudojimo teisės samprata, įgijimas ir turinys.3
- 3. Pagrindinės žemės savininkų ir naudotojų pareigos.4
- 4. Žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarka.4
- 5. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos.7
- Bendrieji aplinkosaugos reikalavimai naudojant žemę.7
- Specialiosios žemės, miško ir kitų aplinkos objektų naudojimo ir apsaugos sąlygos.8
- Specialiosios žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sąlygos.9
- 6. Teismų praktika bylose dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pažeidimų.11
- 7. Išvados12
- 8. Literatūros sąrašas12
Reziumė
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Lie 17, 2015
- Publikuotas
- 2012 m.
- Apimtis
- 12 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų