Teisėkūros pagrindai

Socialinio intereso siekis tapti visuomenine tvarka prasideda nuo to intereso performulavimo į teisines idėjas - tam tikrą pageidaujamo elgesio projektą. Kad pajėgtų daryti realų poveikį žmonių elgesiui, šios idėjos - projektas turi peržengti teisinės sąmonės ribas ir virsti teisės normomis. O tokio idėjų „perdirbimo" į teisės normas procedūrų sistema ir yra teisėkūra. Tai visuomenės ar įgaliotų valstybės institucijų veikla, kuria siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti teisės normas atsižvelgiant į visų visuomenės narių teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei įgyvendinimo poreikius. Platesniu požiūriu teisėkūra - procesas nuo teisinio sumanymo, teisinės idėjos suformulavimo iki teisės normos priėmimo ir pa skelbimo (promulgacijos). Teisėkūra kartu yra ir tas momentas, nuo kurio į teisės tapsmą įsitraukia valstybė; tai forma, kuria teisė susivienija su valstybe , kad būtų užtikrinama tolesnė socialinių interesų juridizavimosi eiga. Teisine kūryba valstybė tampa institucine teisės dalimi. Būtent dėl šios funkcijos teisėkūra yra viena iš svarbiausių valstybinės veiklos krypčių, nes viskas, kas viešai ir svarbaus daroma teisinėje valstybėje, daroma remiantis teisės normomis. Teisėkūros tikslas demokratinėje visuomenėje - formuluoti teisės normas siekiant užtikrinti žmogaus teisių saugą ir jų įgyvendinimą[1].

Savo rašto darbe, remdamiesi A. Vaišvilos, L. Baublio, S. Vansevičiaus ir kitų teisės teoretikų šaltiniais, sieksiu aptarti teisėkūros esmę. Manau, kad ši tema yra ypatingai aktuali kalbant apie teisės sistemą, kadangi teisėkūra yra vienas iš svarbiausių jos formavimosi veiksnių.

Darbo tikslas: Apžvelgti teisėkūros vaidmenį formuojant teisę, atskleisti teisėkūros sampratą bei aptarti įstatymų leidybos ypatumus ir jos struktūrą.

Darbo uždaviniai :

1. Apibrėžti, kas yra teisėkūra, aptarti jos sąvoką;
2. Nustatyti, kokie yra teisėkūros subjektai;
3. Apžvelgti teisės kūrimo būdus ir rūšis;
4. Išsiaiškinti įstatymų leidybos eigą;
5. Pristatyti pagrindinius teisėkūros principus;
6. Išanalizuoti juridinę įstatymų leidybos techniką.

[1] Vaišvila, A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2004. 177 p.