Socialinės paramos priemonių vertinimas gyventojų grupėms

„Socialinė parama – tai įvairios socialinės, ekonominės, teisinės ir organizacinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti būtiniausias gyvenimo sąlygas namų ūkiams, kurių pajamos dėl objektyvių priežasčių yra nepakankamos, kad jie patys galėtų pasirūpinti savimi. Socialinė parama padeda žmogui išgyventi ekstremaliomis sąlygomis, tačiau neužtikrina ilgalaikio ekonominio bei socialinio saugumo.

Socialinės paramos sistema Lietuvoje susideda iš dviejų dalių:

1. Piniginės socialinės paramos
2. Socialinių paslaugų.

Piniginę socialinę paramą nepasiturintiems asmenims sudaro:

• nepriklausančios nuo šeimos turto išmokos (valstybės šalpos išmokos ir išmokos vaikams)
• pajamų išmokos ir parama nepasiturintiems asmenims įvertinus jų turtą ir pajamas (socialinė pašalpa, būsto išlaidų kompensacijos) ar tik pajamas (mokinių aprūpinimas mokymo priemonėmis, nemokamas maitinimas, išmoka vaikui)“. [1]

Lietuvos Respublikos konstitucija teigia, kad „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais“. [2]

Darbo tikslas - remiantis Lietuvos Respublikos Šalpos išmokų, Išmokų vaikams ir Paramos mirties atveju įstatymais įvertinti socialines priemones pagal gyventojų grupes.