Kūrybiškumo paaiškinimas - Žmogaus inovacijos mokslas

Individualisto apibrėžimas asocijuoja kūrybingumą su žmogaus mąstymu bei asocijuoja kūrybingumo mokslą su psichologija. Kai ieškome sukurto produkto kūrėjo, mes instinktyviai ieškome žmogaus (Kasof, 1995). Socialinis-kultūrinis apibrėžimas pabrėžia, kontraste, kad kūrybingumas ne tik atsiranda iš žmonių minčių; daug natūralių ir socialinių procesų sugeneruoja tam tikras naujoves. Šie 2 apibrėžimai papildo vienas kitą; mūsų pažintinio kūrybingumo ieškojimas gali surasti daug įžvalgų iš šių kitų kūrybingumo šaltinių.

Mes pastatėme pamatus mūsų kūrybiškumo suvokimo aiškinimui. Pradėjome nagrinėjimu, kaip kūrybiškumo sąvokos keitėsi per amžius. Aš atpažinau istorines kilmes dešimties kūrybiškumo įsitikinimų vakarų kultūriniame modelyje (skyrius 1). Mokslinis kūrybiškumo paaiškinimas reikalauja mūsų kritiškai pažvelgti į savo pačių kultūrinį modelį, kaip veikia kūrybiškumas; mokslinės studijos, kurias mes tirsime šioje knygoje, leis mums nustatyti, kurie mūsų kūrybiškumo įsitikinimai yra teisingi. Bet net jei mūsų branginami kūrybiškumo įsitikinimai yra ginčytini, mes turėtume priimti kūrybiškumo mokslą, nes jis teikia šviesą, parodydamas, kaip iš tikrųjų veikia kūrybingumas. Tik su tikru supratimu mes galime skatinti žmonių, grupių, organizacijų ir visuomenių kūrybiškumą. Kūrybiškumo tyrimo tikslas – paaiškinti visas šias kūrybingumo formas ir judėti už kultūrinio kiekvienos kultūros, kiekvieno laikmečio modėlio ir plėtoti žmogaus inovacinį mokslą.