Šiuolaikinio mokymo/si ir besimokančio žmogaus samprata

Kiekvienam asmeniui mokymosi procesas siejasi su skirtingomis asociacijomis ir turi skirtingą reikšmę. Vieni mokosi norėdami tobulėti, kitiems mokymasis - priverstinis procesas. Nesunku pastebėti, jog šiandien mokymuisi teikiama žymiai daugiau dėmesio, negu praeityje. Savo darbe remdamasi straipsnio autoriaus žodžiais paanalizuosiu, kodėl būtent dabar taip akcentuojamas mokymasis, daug dėmesio skirsiu mokymosi sampratoms bei atskleisiu efektyvaus mokymosi ypatybes.

Pastaruoju metu žmonės sukluso ir ėmė vis labiau diskutuoti apie mokymosi kokybę, jo prasmę. Pagrindinis veiksnys, lėmęs tokius pokyčius, - staiga pernelyg padidėjęs informacijos kiekis. Prieš keletą dešimtmečių pagrindinis mokyklų tikslas buvo skleisti informaciją ir to visiškai užteko norint užsitikrinti sėkmingą gyvenimą. Deja, šiandieną padėtis kitokia - sėkmės garantas nebūtinai yra sukauptos žinios, tad mokyklos yra atsakingos už tai, ką svarbu išmokti. Tam, kad mums teikiama informaciją gebėtume įsisavinti ir ją tinkamai panaudoti, mums reikalingi tam tikri įgūdžiai. Tokių įgūdžių diegimas bei ugdymas yra pagrindinis šiandieninių mokyklų uždavinys.

Vieni iš veiksnių įtakojusių mokymosi pokyčius - moksliniai tyrimai bei laimėjimai, lėmę dviejų skirtingų bei visuotinai pripažintų mokymosi sampratų - bihevioristinės ir kognityvinės - atsiradimą.